Miškinė sorokė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Milium effusum
Miškinė sorokė (Milium effusum)
Miškinė sorokė (Milium effusum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Šeima: Migliniai
(Wikispecies-logo.svg Poaceae)
Gentis: Sorokė
(Wikispecies-logo.svg Milium)
Rūšis: Miškinė sorokė
(Wikispecies-logo.svg Milium effusum)
Binomas
Milium effusum
L.

Miškinė sorokė (lot. Milium effusum, angl. American milletgrass, Wood millet, vok. Wald-Flattergras, Waldhirse, Weiches Flattergras) – miglinių (Poaceae) šeimos sorokių (Milium) genties augalas. Lietuvoje dar žinomas kaip sorauninkė, iškerėžytoji sorokė. Savaime paplitęs rytinėje Šiaurės Amerikoje, vietomis Šiaurės, Centrinėje ir Rytų Azijoje ir Europoje, išskyrus tolimuosius pietus.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milium effusum.jpg

Tai daugiametis, 50–180 cm aukščio, tankiakeris, kvepiantis augalas. Turi trumpą, šliaužiantį šakniastiebį, kuris išaugina požeminius ūglius. Šaknys siekia iki 10 cm gylį. Stiebas melsvai žalsvas, plikas, su 3–5 bambliais. Lapai 10–16 mm pločio, 10–30 cm ilgio, linijiški, minkšti, šiurkščiais kraštais, su makštimis. Liežuvėlis bukas, 3–10 mm ilgio.

Miškinės sorokės šluotelės didelės, 10–30 cm ilgio ir iki 10 cm pločio, miške iš tolo matyti, jų švelnios šakelės iš pradžių horizontaliai pasiskleidžia, vėliau žemyn nulinksta. Varputės mažos, 3–4 mm ilgio, vienažiedės, pilkšvai ar violetiškai žalsvos, rečiau balkšvos. Varpžvyniai trigysliai, šiurkštoki. Žieduose esti po tris kuokelius, kurių dulkinės 2–3 mm ilgio.

Žydi ir sėklas nokina birželio–liepos mėnesiais, kartais pražysta gegužės gale. Vaisius – apie 2 mm ilgio grūdvaisis. sėklos išlieka daigios nuo vienų iki penkerių metų. Augalas dauginasi sėklomis ir požeminiais ūgliais.

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga miškuose – grynų lapuočių ir lapuočių su eglėmis, krūmynuose. Mėgsta paunksnę, vidutinio drėgnumo derlingus dirvožemius.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geros pašarinės vertės augalas, bet visur auga negausiai, todėl praktiškai gali būti naudingas tik laukinei faunai. Grūdais galima lesinti naminius paukščius. Šiaudai tinka pinti šiaudinėms kepurėms. Grūdus galima vartoti virtus, taip pat ir sumalti į miltus ir naudoti duonos gamyboje.

Yra išvesta dekoratyvinė veislė 'Aureum', kurios lapai pavasarį būna šviesiai geltoni, o vėliau pažaliuoja.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka