Mielagėnų valsčius

Koordinatės: 55°16′š. pl. 26°26′r. ilg. / 55.26°š. pl. 26.44°r. ilg. / 55.26; 26.44
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Melagėnų valsčius)

55°16′š. pl. 26°26′r. ilg. / 55.26°š. pl. 26.44°r. ilg. / 55.26; 26.44

Mielagėnų valsčius
Laikotarpis: 18631950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Mielagėnai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Švenčionių apskritis (1863–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920)
Vidurinė Lietuva (1920–1922)
Vilniaus žemė (1922–1926)
Vilniaus vaivadija (1926–1939)
Švenčionių apskritis (1919–1939)
Lietuva Lietuva
Vilniaus kraštas Švenčionių apskritis (1939–1941)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Švenčionių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Švenčionių apskritis (1944–1950)

Mielagėnų valsčius (rus. Мелегянская волость, lenk. gmina Mielegiany) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Mielagėnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1863 m. po baudžiavos panaikinimo Vilniaus gubernijoje.[1] 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis Zablatiškės valsčiaus ir dalis Adutiškio valsčiaus, o dalis Mielagėnų valsčiaus perduota Adutiškio valsčiui ir Tverečiaus valsčiui.[2] 19391940 m. priklausė Baltarusijos TSR, 1941 m. vasario 17 d. valsčius priskirtas Lietuvos TSR. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Ceikinių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ignalinos rajonui (8 apylinkės) ir Švenčionių rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 3281 262 kiemai [3] 36
1874 m. 2888 280 kiemų [4] 2 seniūnijos 39
1880 m. 3991 223 kiemai [5] 2 seniūnijos 45
1885 m. 2915 223 kiemai [6] 2 seniūnijos 45
1890 m. 4521 264 kiemai [7] 3 seniūnijos 56
1949-01-01
(išsamiau)
113 9 apylinkės [8]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] Apylinkė, 1949 m.[13]
Bernotai - Bernotų apylinkė
Buckūnai - Buckūnų apylinkė
Budriškė II - Budriškės apylinkė
Gilūtos - Gilūtų apylinkė
Jurgeliškė - Jurgeliškės apylinkė
Krikonys I - Krikonių apylinkė
Malkūnai - Malkūnų apylinkė
Mielagėnai Мелеганское Mielagėnų apylinkė
Paliesius Полесское -
Rubelninkai - Rubelninkų apylinkė
Iš viso: 2 seniūnijos 9 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1929 Sriūbos Valentinas Bagdonas, kompozitorius
1927 Krikonys Ričardas Tamutis, choreografas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
  2. Dz.U. 1929 nr 22 poz. 223
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 289 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 291 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 328 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 327 psl.
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 505 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 414 psl.
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 480–481 psl.
  11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 527 psl.
  12. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 251–252 psl.
  13. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 146