Meškučių piliakalnis

Meškučių piliakalnis
Piliakalnio likučiai iš vakarų-šiaurės vakarų pusės
Meškučių piliakalnis
Koordinatės	54°32′49.5″ š. pl. 23°19′56.3″ r. ilg.
Vieta	Marijampolės savivaldybė
Seniūnija	Marijampolės miestas
Aukštis	12 m
Naudotas	I tūkstantmetis pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas	1956, 1965, 2006
Tirtas	1968, 1994, 2007-2010 m.
Registro Nr.	AR324 /u. k. 5080/

Meškučių (Marijampolės) piliakalnis su gyvenviete (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 5080, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR324) – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė Marijampolės miesto teritorijos pietvakarinėje dalyje, Šešupės kairiajame krante.

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Istorija

Archeologinėje literatūroje vadinamas Meškučių, rečiau – Marijampolės (1955-1988 m. – Kapsuko) piliakalniu. Piliakalnis buvo Tarpučių kaimo žemių pietiniame pakraštyje, o nuo Meškučių jį skiria Pabaigai ir Ungurinė (Marijampolės seniūnija). Kultūros vertybių registre vadinamas Meškučių piliakalniu, tačiau vietovės pavadinimas nenurodomas. Šiuo metu piliakalnis yra Marijampolės miesto teritorijoje.

Didžiąją piliakalnio dalį iki XIX a. nuplovė Šešupė, todėl pirminė jo išvaizda ir dydis nežinomi. XX a. piliakalnio liekanas apardė duobės. Dabar piliakalnio liekanos dirvonuoja, erozija sulėtėjusi.

Piliakalnis su gyvenviete datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR324, šiuo metu saugomas kaip į registrą įrašytas (registrinis) kultūros paveldo objektas. Šalia piliakalnio esančios papėdės gyvenvietės teritorijoje aptiktos mirusiųjų deginimo ir laidojimo vietos.

Apie 110 m į pietvakarius nuo piliakalnio, kitapus bevardžio upelio, Pabaigų kaimo žemėje stūkso kito piliakalnio, vadinamo Marcinkalniu, liekanos.

Piliakalnis su gyvenviete

Archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. Bendras teritorijos plotas apie 6,5 ha. Jos pietvakarinėje dalyje stūkso piliakalnio liekanos, o likusią dalį apima senovės gyvenvietės liekanos. Teritorijos viduriu nuo Karklų gatvės link Pabaigų šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi praeina lauko keliukas, greta kurio per senovės gyvenvietės teritoriją 2007 m. nutiesta vandentiekio linija. Teritorijos vakarinėje dalyje priešais piliakalnį stovi anotacinio ženklo betoninis stovas.

Piliakalnis

Piliakalnis buvo įrengtas aukštumos kyšulyje, Šešupės santakoje su išnykusiu bevardžiu upeliu. Išlikusios šiaurinio piliakalnio pakraščio pagrindo ilgis rytų vakarų kryptimi apie 85 m, plotis rytinėje dalyje iki 16, o vakarinėje dalyje – iki 7 m. Šiaurinis ir šiaurės rytinis šlaitai statūs, iki 12 m aukščio, viršutinėje 6-8 m aukščio dalyje statesni. Aikštelė apie 20 m ilgio, pailga beveik vakarų – rytų kryptimi. Jos vakariniame pakraštyje supiltas mažiausiai 1 m aukščio ir 3 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas leidosi į 4 m pločio ir 1 m gylio griovį. Rytiniame aikštelės pakraštyje, atrodo, pylimo nebuvo, tik apie 10 m pločio ir iki 3 m gylio griovys, skyręs piliakalnį nuo papilio, kurio aikštelė apie 15 m ilgio, irgi orientuota beveik vakarų – rytų kryptimi (išliko 12x7 m dydžio trikampis gabalėlis). Papilio šlaitai vidutinio statumo, iki 10 m aukščio.

• 
  Meškučių piliakalnio (dešinėje) ir II piliakalnio (centre) bendras vaizdas iš rytų pusės, nuo Varpo g.
• 
  Meškučių piliakalnis nuo II piliakalnio, iš vakarų pusės
• 
  Meškučių piliakalnis (centre) ir papėdės gyvenvietė iš pietvakarių pusės

Papėdės gyvenvietė

Į šiaurės vakarus, šiaurę ir rytus nuo piliakalnio plyti papėdės gyvenvietė, apimanti apie 5,8 ha dydžio plotą. Jos rytinė dalis išsidėsčiusi aukštumos šlaito terasose. Gyvenvietės šiaurės rytinėje dalyje yra viena aukščiausių apylinkėje aukštumos viršūnė, kurioje guli stambus, nuskeltu lygiu paviršiumi rausvo granito akmuo. Likusi gyvenvietės dalis yra aukštumoje. Gyvenvietę iš rytų pusės juosia slėnis, o iš šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir vakarų pusių – drėgnos įdubos. Šiaurės pusėje ji susisiekia su likusia aukštumos dalimi. Šiuo metu tai dirvonuojantis laukas. Tik į šiaurę nuo piliakalnio esantis apie 0,17 ha dydžio plotas iš šiaurės rytų, šiaurės ir vakarų pusių apjuostas sodintų medžių eile (perimetras – 114 m).

• 
  Bendras gyvenvietės rytinės dalies vaizdas nuo Šešupės
• 
  Gyvenvietės pietrytinė dalis pirmoje viršsalpinėje terasoje nuo Šešupės
• 
  Gyvenvietės rytinė dalis iš šiaurės vakarų pusės
• 
  Akmuo aukščiausioje gyvenvietės dalyje netoli mirusiųjų deginimo vietos

Tyrimai

1956 m. piliakalnį su gyvenviete žvalgė Petras Tarasenka, 1965 m. – Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas, 2006 m. – Rėda Nemickienė ir Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas).

1968 m. piliakalnį tyrė Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas ir Kultūros ministerijos Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Vytautas Daugudis), 1994 m. – Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas). Papėdės gyvenvietę 2007–2010 m. tyrė Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas).

Piliakalnio liekanose 1968 ir 1994 m. ištirtas 48,75 m² dydžio plotas, kuriame aptikta 45-150 cm storio kultūrinis sluoksnis su akmenų grindiniais, gyvulių kaulais, kauliniu adikliu, akmeninio kirvio su skyle kotui fragmentu, titnagine skelte, nežymiai brūkšniuota, grublėta, lygia bei žiesta keramika.

Papėdės gyvenvietėje į šiaurę nuo piliakalnio 1965, 1968 ir 1994 m. aptiktas iki 1,4 m storio I tūkstantmečio vidurio – XIII a. kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta geležinė yla, akmeninis galąstuvas, grublėtos ir lygios keramikos.

Gyvenvietės rytinėje dalyje 2007–2010 m. ištirtas apie 1210 m² dydžio plotas. Pietrytinėje jos dalyje, pirmoje viršsalpinėje terasoje prie upės aptikti du I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio I pusės kultūriniai sluoksniai, kurių viršutinis buvo 20-60 cm, o apatinis – 10-40 cm storio. Juose rasta stulpinės konstrukcijos antžeminių statinių stulpaviečių, ugniaviečių, akmenų krovinių, surinkta daug titnago nuoskalų, keletas skelčių ir pavienių dirbinių, žalvarinė apyrankė, degto molio verpstukas, emalio karolis, labai daug lipdytos lygios ir grublėtos keramikos šukių.

Suardytoje kultūrinio sluoksnio dalyje aptikta švininių rutulinių kulkų, XVII a. Jono Kazimiero grašis, XVII a.-XX a. pradžios žiestos ir glazūruotos keramikos šukių.

Gyvenvietės šiaurės rytų dalyje, antroje viršsalpinėje terasoje ir aukštumos rytiniame šlaite aptiktas iki 70 cm storio I tūkstantmečio pr. m. e. kultūrinis sluoksnis, kuriame ištirta keletas stulpaviečių, židinių, surinkta titnago nuoskalų, gausiai lipdytos lygios ir grublėtos keramikos šukių, taip pat daug sudegintų žmonių kaulų fragmentų. Mirusiųjų deginimo vieta aptikta aukštumos viršūnėje. Ją sudarė apie 4 x 2 m ovalo plano ugniavietė.

Šaltiniai

• Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. - Vilnius, 1982. - P. 23-24.
• Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse. – Lituanistica. - (Vilnius), 1991. - Nr. 4. - P. 26, 28.
• Витаутас Даугудис. Раскопки городищ близ г. Капсукас. – Археологические открытия 1968 г. - Москва, 1969. - C. 359.

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
• Aurelija Baniulaitienė. Atrastas Meškučių II piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. – Marijampolės savivaldybė. Marijampolė.lt, 2007^{[neveikianti nuoroda]}
• Kazys Kazakevičius. Būsimo tilto prieigose – nauji radiniai. – Lietuvos žinios, 2007, liepos 26^{[neveikianti nuoroda]}
• Kazys Kazakevičius. Prie Meškučių piliakalnio – nauji atradimai. – Delfi.lt, 2007, liepos 26
• Kazys Kazakevičius. Kalva virtusi žilos senovės piliakalniu. – Lietuvos žinios, 2007, rugpjūčio 24^{[neveikianti nuoroda]}
• Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Julius Kanarskas. Meškučių senovės gyvenvietės tyrimai 2007 m.
• Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas. Meškučių neįtvirtintos gyvenvietės tyrimai 2008 m.
• Kazys Kazakevičius. Archeologų radiniai koreguoja Marijampolės valdžios planus. – Valstietis.lt, 2009, rugpjūčio 11^{[neveikianti nuoroda]}
• Kazys Kazakevičius. Valdžios planus griauna radiniai. – Viskas.lt, 2009, rugpjūčio 11^{[neveikianti nuoroda]}
• Loreta Juodzevičienė. Meškučių piliakalnį kasinėjančius archeologus džiugina radiniai. – Lietuvos rytas, 2010, liepos 21 Archyvuota kopija 2010-07-24 iš Wayback Machine projekto.
• Kazys Kazakevičius. Unikalus radinys – kliūtis plėtrai? – Lietuvos žinios, 2010, liepos 28 Archyvuota kopija 2010-07-30 iš Wayback Machine projekto.
• Jolanta Račaitė. Prie Meškučių piliakalnio yra unikalių radinių. – Sūduvos gidas, 2010, liepos, 19