Adiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Adiklisarcheologinis radinys, plokščias platus vyžų, tinklų, krepšių, virvių, diržų pynimo įrankis, archeologinių tyrimų metu randamas įkapėse.

Adiklius paprastai gamindavo iš 10–20 cm ilgio vamzdinio kaulo su sąnariu galvutei – rankenai, galą nusmailindavo. Galvutėje yra natūrali arba gręžta skylutė virvelei įverti. Lietuvoje rasta 3 tūkstantmečio pr. m. e. Kretuono gyvenvietėse ir kapinynę. Rytų Lietuvos pilkapiuose adikliai sudaro gausiausią 1 tūkstantmečio pr. m. e. kaulo dirbinių grupę; Narkūnuose (Norkūnų piliakalniai ir kapinynas) rasti 57 adikliai. Yra puoštų geometriniu arba antropomorfiniu ornamentu. Mažai pakitusių adiklių randama 1-2 tūkstantmečio archeologijos paminkluose Nemenčinėje, Kernavėje, Vilniuje. Adikliai naudoti iki XX a. pradžios.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksiejus Luchtanas. Adiklis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 87 psl.