Marija Rusteikaitė
| Marija Rusteikaitė | |
|---|---|
| Dievo tarnaitė | |
| |
| Gimė | 1892 m. sausio 2 d. Kybartų dvaras, Kurtuvėnų valsčius |
| Mirė | 1949 m. gruodžio 14 d. (57 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Tautybė | lietuvė |
| Tėvas | Stanislovas Liudvikas Rusteika |
| Motina | Jadvyga Liudvika Rusteikienė (Naulickaitė) |
| Dievo tarnaitė | |
| Veikla | 2011 m. pradėta beatifikacijos byla. |
| Išsilavinimas | 1911 m. Šiaulių mergaičių gimnazija |
| Alma mater | Lankė Lesgafto kursus Petrapilyje, Šaniavskio liaudies universitetą Maskvoje. Įgijo medikės ir farmacininkės specialybę |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1992), Pasaulio tautų teisuolė (1996). | |
Marija Rusteikaitė (1892 m. sausio 2 d. Kybartų dvare (Šiaulių apskr.) – 1949 m. gruodžio 14 d. Vilniuje) – lietuvių pedagogė, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos steigėja, Dievo tarnaitė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš gausios šeimos – 4 berniukų ir 5 mergaičių – ji buvo trečioji. Mokėsi Šiaulių progimnazijoje. 1911 m. dirbo mokytoja Sankt Peterburgo mergaičių progimnazijoje. Tuo pačiu metu studijavo mediciną ir farmaciją P. Lesgafto aukštuosiuose kursuose, vėliau A. Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje. Įgijo medikės ir farmacininkės specialybę.
1922 m. dirbo mokytoja progimnazijoje Kražiuose. 1923–1937 m. gyveno Panevėžyje, buvo Šv. Vincento Pauliečio draugijos iždininkė, vėliau valdybos narė, dalyvavo draugijos karitatyvinėje veikloje. 1930 m. įkūrė Dievo Apvaizdos seserų draugiją (jai priklausė apie 30 netekėjusių tretininkių), 1959 m. patvirtinta kaip Dievo Apvaizdos seserų kongregacija. 1933 m. vyskupo Kazimiero Paltaroko paskirta rūpintis Eucharistinio kongreso organizavimu. 1936 m. su 30 seserų (kitos liko Panevėžyje) persikėlė į Vaiguvos dvarą. Čia plėtė karitatyvinę veiklą, steigė prieglaudas. Per Holokaustą Vaiguvos dvare slėpė ir išgelbėjo 15 žydų. Prasidėjus sovietų okupacijai prieglaudos buvo uždarytos, M. Rusteikaitė dėl sovietų valdžios persekiojimų persikėlė į Vilnių.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1992 m. rugsėjo 22 d. M. Rusteikaitė po mirties apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Dekretą pasirašė Vytautas Landsbergis.
- 1996 m. Izraelyje atminimo lentoje iškaltas Pasaulio teisuolės Marijos Rusteikaitės vardas, po mirties ji apdovanota medaliu.
- 2011 m. buvo pradėta sesers Marijos Rusteikaitės beatifikacijos byla.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Katalikų žinynas 2023, išleido UAB „Katalikų pasaulio leidiniai“. Vilnius, 2022. P. 276–277. ISSN 1822-6272
- Kasiulytė, Leonora. Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose. Panevėžys : Reklamos forma, 2015. 111, [1] p. : iliustr., portr.
- Kasiulytė, Leonora. Medikė vienuolė Marija Rusteikaitė, gelbėjusi žmonių sielas ir gyvybes. Iliustr.. Bibliogr. str. gale // Panevėžio medikai. Panevėžys : D. Rudžio IĮ, 2018. P. 133–142.
- Kasiulytė, Leonora. Marija Rusteikaitė – Dievo tarnaitė. Iliustr.. Bibliogr. str. gale // Vaiguva. Vilnius : Versmė, 2018. P. 1356–1361.
- Marija Rusteikaitė: 1892–1949. Portr., iliustr.. Faks. // Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį. Vilnius : Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2018. P. 174–177.
- Nagrockienė, Ingrida. Panevėžys pirmasis padėkojo žydų gelbėtojai. Iliustr. // Sekundė. 2017, spal. 31, p. 4.
- Voverienė, Ona. Bajoraitė Marija Rusteikaitė – vargdienių globėja (1895–1949). Iliustr. // Lietuvos aidas. 2018, rugpj. 11/17 (nr. 172/174), rugpj. 21/24 (nr. 178/180).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos vaikų šventumo garsas (sventumogarsas.lt) Marija Rusteikaitė