Marija Rusteikaitė
| Marija Rusteikaitė | |
|---|---|
| Dievo Tarnaitė | |
| |
| Gimė | 1892 m. sausio 2 d. Kybartų dvaras, Kurtuvėnų valsčius |
| Mirė | 1949 m. gruodžio 14 d. (57 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Tautybė | lietuvė |
| Dievo Tarnaitė | |
| Veikla | 2011 m. pradėta beatifikacijos byla. |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1992), Pasaulio tautų teisuolė (1996). | |
Marija Rusteikaitė (1892 m. sausio 2 d. Kybartų dvare (Šiaulių apskr.) – 1949 m. gruodžio 14 d. Vilniuje) – lietuvių pedagogė, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos steigėja, Dievo tarnaitė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš gausios šeimos – 4 berniukų ir 5 mergaičių – ji buvo trečioji. Mokėsi Šiaulių progimnazijoje. 1911 m. dirbo mokytoja Sankt Peterburgo mergaičių progimnazijoje. Tuo pačiu metu studijavo mediciną ir farmaciją P. Lesgafto aukštuosiuose kursuose, vėliau A. Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje. Įgijo medikės ir farmacininkės specialybę.
1922 m. dirbo mokytoja progimnazijoje Kražiuose. 1923–1937 m. gyveno Panevėžyje, buvo Šv. Vincento Pauliečio draugijos iždininkė, vėliau valdybos narė, dalyvavo draugijos karitatyvinėje veikloje. 1927 m. su vienuole Olimpija Rajunčaite ir marijonu Jurgiu Tilvyčiu‑Žalvarniu įkūrė Dievo Apvaizdos seserų draugiją (jai priklausė apie 30 netekėjusių tretininkių), 1959 m. patvirtinta kaip Dievo Apvaizdos seserų kongregacija. 1933 m. vyskupo Kazimiero Paltaroko paskirta rūpintis Eucharistinio kongreso organizavimu. 1936 m. su 30 seserų (kitos liko Panevėžyje) persikėlė į Vaiguvos dvarą. Čia plėtė karitatyvinę veiklą, steigė prieglaudas. Per Holokaustą Vaiguvos dvare slėpė ir išgelbėjo 15 žydų. Prasidėjus sovietų okupacijai prieglaudos buvo uždarytos, M. Rusteikaitė dėl sovietų valdžios persekiojamų persikėlė į Vilnių.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1992 m. rugsėjo 22 d. M. Rusteikaitė po mirties apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Dekretą pasirašė Vytautas Landsbergis.
- 1996 m. Izraelyje atminimo lentoje iškaltas Pasaulio teisuolės Marijos Rusteikaitės vardas, po mirties ji apdovanota medaliu.
- 2011 m. buvo pradėta sesers Marijos Rusteikaitės beatifikacijos byla.
Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Katalikų žinynas 2023, išleido UAB „Katalikų pasaulio leidiniai“. Vilnius, 2022. P. 276–277. ISSN 1822-6272
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dievo tarnaitė Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos steigėja Marija Rusteikaitė: (1892–1949) // Katalikų žinynas. 2016, p. 324–325.
- Kasiulytė, Leonora. Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose. Panevėžys : Reklamos forma, 2015. 111, [1] p. : iliustr., portr.
- Kasiulytė, Leonora. Medikė vienuolė Marija Rusteikaitė, gelbėjusi žmonių sielas ir gyvybes. Iliustr.. Bibliogr. str. gale // Panevėžio medikai. Panevėžys : D. Rudžio IĮ, 2018. P. 133–142.
- Kasiulytė, Leonora. Marija Rusteikaitė – Dievo tarnaitė. Iliustr.. Bibliogr. str. gale // Vaiguva. Vilnius : Versmė, 2018. P. 1356–1361.
- Marija Rusteikaitė: 1892–1949. Portr., iliustr.. Faks. // Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį. Vilnius : Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2018. P. 174–177.
- Nagrockienė, Ingrida. Panevėžys pirmasis padėkojo žydų gelbėtojai. Iliustr. // Sekundė. 2017, spal. 31, p. 4.
- Voverienė, Ona. Bajoraitė Marija Rusteikaitė – vargdienių globėja (1895–1949). Iliustr. // Lietuvos aidas. 2018, rugpj. 11/17 (nr. 172/174), rugpj. 21/24 (nr. 178/180).