Dievo tarnas
Dievo tarnas[1] – Katalikų bažnyčioje naudojamas titulas, nurodantis, kad asmuo žengia pirmąjį žingsnį link potencialios kanonizacijos (pripažinimo šventuoju).[2]
Terminu Dievo tarnas įvardijamas Katalikų bažnyčios narys, kurio gyvenimas ir darbai tiriami, siekiant, kad popiežius ir Katalikų bažnyčia pripažintų šventuoju danguje.[3][4] Termino Dievo tarnas (lot. servus Dei) nereikėtų painioti su vienu iš popiežiaus Servus Servorum Dei (Dievo tarnų tarno) titulų.
Terminas Dievo tarnas vartojamas pirmame iš keturių kanonizacijos proceso etapų. Pirmasis žingsnis – kandidato paskelbimas garbinguoju, kai dekretu pripažįstama jo didvyriškumas arba kankinystė. Patvirtinus stebuklą, įvykusį kandidato užtarimu, seka beatifikacija. Paskutinis žingsnis yra kanonizacija, kai kandidatas gauna šventojo titulą.[5] Beatifikacijos ir kanonizacijos procesai priklauso Šventųjų reikalų kongregacijos jurisdikcijai.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos Katalikų bažnyčia po Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo kelias beatifikacijos bylas:[2] Mečislovo Reinio (1990 m.), Vincento Borisevičiaus (1991 m.), Adelės Dirsytės (2000 m.), Elenos Spirgevičiūtės (2000 m.). Bažnyčia taip pat rūpinasi Barboros Žagarietės ir Marijos Kazimieros Kaupaitės (tvarko Čikagos arkivyskupija) beatifikacija. 2003 m. Ufos (Baškirija) katalikų iniciatyva pradėtas Pranciškaus Budrio beatifikacijos procesas.[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rekomendacija dėl kai kurių religinių vardų, terminų, pavadinimų rašymo didžiąja raide vlkk.lt
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Dievo tarnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ "Pressing Sainthood for a Beloved Archbishop". (12 December 2004) by Marek Fuchs. The New York Times. Accessed 28 February 2010
- ↑ Congregation for the Causes of Saints: New Procedures in the Rite of Beatification
- ↑ "John Paul II declared Venerable, moves one step closer to sainthood". CNA. Retrieved 28 February 2010
