Rygos realinė mokykla

Rygos miesto realinė mokykla (rus. Рижскoe городское реальное училище, vok. Stadt-Realschule zu Riga, latv. Rīgas Pilsētas reālskola) – Rusijos imperijos laikais vidurinį išsilavinimą teikusi realinė mokykla Rygoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1873 m. Rusijos caras Aleksandras II pasirašė įsaką kurti Rygoje keturmetę realinę mokyklą. Pastatas iškilo 1876–1879 m., projekto autoriumi buvo architektas Johanas Danielius Felsko. Tai trijų aukštų neoklasicistinis pastatas su centrinėje dalyje kiek iškilusiu rizalitu. Mokoma buvo vokiečių kalba, vėliau pereita prie rusų kalbos. Dėstomi dalykai tokie pat kaip klasikinėje gimnazijoje, tik sumažintas kalbų pamokų skaičius, o padidinta tiksliųjų disciplinų apimtis. Baigusieji dažniausiai rinkdavosi inžinerines arba karines specialybes ir toliau studijuodavo aukštosiose mokyklose.

Pirmojo pasaulinio karo metu pastate įsikūrė Mergaičių gimnazija ir Berniukų realinė mokykla. Vėliau abi švietimo įstaigos apjungtos į Pirmąją vidurinę mokyklą, kurioje jau buvo mokoma latviškai. 1919 m. jai suteiktas Antrosios vidurinės mokyklos vardas, kuris išlaikė iki mūsų dienų.

Mokykla išugdė nemažai iškilių asmenybių.

Latvijoje tapo žinomi: Universiteto profesorius Janis Asaras, chemikas Paulius Valdenas, politikas Konstantinas Čakstė, chemikas Arvydas Kalninis, archeologas Valdemaras Ginteris bei kt.;
Rusijoje – kino režisierius Sergejus Eizenšteinas ir raketų kūrėjas Frydrichas Canderis, teisininkas Vasilijus Ulrichas;
Lietuvoje – architektas Karolis Reisonas, spaudos darbuotojas ir teatralas Liudvikas Jakavičius, pedagogas Jonas Mašiotas, inžinierius architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, generolas Petras Kubiliūnas, aktorius Richardas Krameris, ekonomistas Aleksandras Požėla ir kt. Matematikos mokytojais dirbo Pranas Mašiotas ir Marcelinas Šikšnys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]