Manų kruopos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Manų kruopos – 0,25–0,75 mm skersmens dalelėmis malti kviečių grūdai.
Manų kruopos gaminamos stambiai sumalus aukščiausios rūšies kviečius ir atrinkus šviesias, maždaug 1–1,5 mm dydžio gryno endospermo daleles.
Manuose yra daug mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, geležies, natrio, fosforo, vitaminų B1 ir B2, PP. 100 gramų kruopų yra 350 kcal, baltymų – 9 %, riebalų – 1 %, lyginant su kitomis kruopomis, daugiausiai angliavandenių – 75 % (įvairiose kruopose jų yra nuo 65 iki 77 %), tačiau turi mažai ląstelienos – 0,2 %. Kruopose yra daug glitimo ir fitino.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manų kruopas galima laikyti universaliu produktu kulinarijoje ir konditerijoje. Jos greitai išverda, greitai pasisavinamos. Iš manų kruopų dažniausiai verdamos košės, taip pat įeina į sudėtį, kepant blynus, apkepus, omletus, pyragus, dedamos į faršą, galima naudoti mėsos ir žuvies pavoliojimui prieš kepimą vietoj džiūvėsėlių, pabarstyti kepimo formą kepamiems gaminiams.
Gydomosios savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmogaus organizmas manus greitai virškina ir lengvai pasisavina, todėl košė tinka mažų vaikų mitybai. Skysta manų košė skiriama taip pat suaugusiems, sergantiems skrandžio ir žarnyno trakto ligomis, jos įtraukiamos į dietas po skrandžio bei žarnyno operacijų.