Mūris (Šveicarija)
Šis straipsnis apie miestą Šveicarijoje. Apie žemaičių įrenginį maistui virti skaitykite straipsnyje Mūris.
| Mūris vok. Muri | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Šveicarija
|
| Kantonas |  Argau kantonas
|
| Gyventojų | 7 810 |
| Plotas | 12,34 km² |
| Tankumas | 633 žm./km² |
| Altitudė | 460 m |
| Pašto kodas | 5630 |
| Tinklalapis | www.muri.ch/ |
| Kirčiavimas | Mū̃ris |
Mūris (vok. Muri) – miestas ir savivaldybė šiaurės rytų Šveicarijoje, Argau kantone. Dabartinė Mūrio savivaldybė buvo įkurta 1816 m., susijungus keturioms – Landorfo, Ego, Haslio ir Vei – savivaldybėms.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mūrio savivaldybė susideda iš trijų sričių. Į vakarus nuo Mūrio vienuolyno yra įsikūręs Vei rajonas, savivaldybės pietuose yra įsikūręs Landorfo rajonas, o į rytus nuo geležinkelio stoties – Ego rajonas. Mūrio savivaldybei taip pat priklauso keli kaimeliai: Haslis yra nutolęs maždaug vieną kilometrą į šiaurę nuo vienuolyno, Vilis – vieną kilometrą į šiaurės vakarus, o Langenmatas – vieną kilometrą į vakarus. Savivaldybės teritorijoje taip pat yra įsikūrę keli pavieniai ūkiai.
Mūris yra įsikūręs Lindenbergo kalno papėdėje, netoli Biunc upės ištakų. Beveik visa savivaldybės teritorija yra įsikūrusi 450-480 m aukštyje virš jūros lygio, išskyrus Langenmato kaimelį, kuris yra įsikūręs 570 m aukštyje.
2009 m. duomenimis Mūrio plotas yra 12,34 km².[1] 58,2 % šio ploto yra naudojama žemės ūkio reikmėms, 20,8 % – užima miškai, 20,2 % – užstatyta teritorija (įvairios paskirties pastatai ir keliai), o likusius 0,8 % – neproduktyvūs žemės plotai.[2]
Pramoniniai pastatai užima 2,6 % Mūrio teritorijos, tuo tarpu būstai – 11,3 %, transporto infrastruktūra – 4,4 %, parkai ir sporto aikštelės – 1,3 %. Miškai užima 19,5 % savivaldybės teritorijos, tuo tarpu sodai – 1,3 %. Pasėliams auginti skirta žemė užima 39,5 %, tuo tarpu ganyklos – 16,1 %, vynuogynai – 2,4 %.[3]
Aukščiausias savivaldybės taškas yra 635 m aukštyje, o žemiausias – 432 m aukštyje.
Mūris ribojasi su Aristau savivaldybe šiaurės rytuose, Mirenšvandu rytuose, Benzinšviliu pietryčiuose, Geltviliu pietvakariuose, Butviliu vakaruose ir Bosvilu šiaurės vakaruose.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į dabartinio Mūrio teritoriją žmonės pradėjo keltis neolito ir bronzos amžiaus laikais. Tai įrodo 1929 m. atrastas pilkapis, kuris, manoma, priklausė Halštato kultūrai. I a. Mūrio teritorijoje pradėjo kurtis nedidelės romėnų gyvenvietės, kurios 260 m. buvo sunaikintos alemanų. VIII-IX a. dabartinio Mūrio teritorijoje įsikūrė gyvenvietė, kuri buvo žinoma Murah vardu. Pavadinimas Murah kilo nuo lotyniško žodžio murus, reiškiančio siena, mat teritorijoje buvo iš romėnų laikų likusios sienos. Mūris pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas 924 m. kaip Murahe.[4]
Mūrio istorija yra glaudžiai susijusi su benediktinais. 1027 m. Radbotas Habsburgas ir Ida Lotaringietė įsteigė Mūrio vienuolyną. Kadangi vienuolynas buvo remiamas Habsburgų giminės, laikui bėgant jis tapo vis galingesnis ir įsigijo vis daugiau žemės ploto Šveicarijos plynaukštėje, kol galiausiai tapo svarbiu dvasiniu bei kultūriniu centru. XII a. dabartinė savivaldybės teritorija buvo padalinta į vicus superior (liet. aukštutinis rajonas) ir vicus inferior (liet. žemutinis rajonas), kuriame ir buvo įsikūręs vienuolynas.
Mūrio vienuolyno parapijai priklausė ne tik dabartinis Mūris, bet taip pat ir Aristau, Butvilis, Geltvilis bei dalis Beinvilio ir Besenbiureno. Tuo metu Mūrį valdė Habsburgai. 1529 m. dalis Mūrio populiacijos pasikrikštijo protestantais, tačiau po Antrojo Kapelio karo 1531 m. šie gyventojai buvo perkrikštyti katalikais. XVIII a. vienuolynas tapo vienu svarbiausiu ir vienu turtingiausiu visoje Šveicarijoje.
1841 m. sausio pradžioje regione prasidėjo religiniai maištai, nukreipti prieš vyriausybę. Po šio konflikto, kuris per kelias dienas buvo suvaldytas, regiono gyventojai nusprendė, kad Mūrio vienuolynui turi būti atimtos valdžios teisės. Paskutiniai vienuoliai vienuolyną paliko tų pačių metų sausio 27 d. Miesto gyventojams ši žinia buvo netikėta, nes dabar jie turėjo rūpintis sritimis, kuriomis anksčiau rūpinosi vienuolynas, pavyzdžiui, švietimu. Vienuolyno pastatai vėliau buvo pritaikyti įvairiems tikslams.
1798 m. Napoleonas Bonapartas panaikino Senąją Šveicarijos konfederaciją ir paskelbė Helvetijos respubliką. Mūris tuo metu tapo Badeno kantono administraciniu centru. Dabartinė Mūrio savivaldybė buvo įkurta 1816 m., panaikinus apygardos savivaldybę bei susijungus Ego, Haslio, Landorfo ir Vei savivaldybėms. 1889 m. rugpjūčio 21 d. dalis vienuolyno sudegė. Rytinė jo dalis pilnai atstatyta buvo tik 1989 m. Nuo 1960 m. vienuolyne gyvena nedidelė vienuolių bendruomenė. Likusi neapgyvendinta vienuolyno dalis šiuo metu priklauso savivaldybei, kai kuriuose iš jų yra įrengtos klasės.
1875 m. birželio 1 d. mieste buvo atidaryta traukinių stotis, kuri geležinkeliu Mūrį sujungė su Volenu.
Valstybinės reikšmės paveldo objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mūrio vienuolynas, Leontius fontanas, vienuolyno svirnas bei klėtis yra įtraukti į Šveicarijos valstybinės reikšmės paveldo objektų sąrašą.[5] Tuo tarpu visas Haslio kaimelis yra įtrauktas į Šveicarijos paveldo vietų sąrašą.[6]
Mūrio vienuolynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausias Mūrio statinys yra Mūrio vienuolynas – beveik 1000 metų senumo benediktinų vienuolynas. Centrinė vienuolyno dalis yra pastatyta baroko stiliumi, bet pačiame vienuolyne vyrauja gotikos elementai. Vienuolyno bažnyčioje gausu freskų ir raižinių.
Vienuolyne taip pat yra Habsburgų kripta, kurioje laikoma vertinga XVI a. vitražų kolekcija bei paskutiniųjų Austrijos-Vengrijos monarchų – imperatoriaus Karolio I ir imperatorienės Zitos iš Parmos Burbonų – širdys. Kriptoje taip pat palaidoti valdovų sūnūs Rudolfas bei Feliksas.
Vienuolyno muziejuje saugomi vertingi vienuolyno lobiai. Jame taip pat eksponuojama nuolatinė šveicarų dailininko Kasparo Volfo paroda. Vienuolyno bažnyčioje yra penkeri vargonai.
Kiti statiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šv. Guerio parapijos bažnyčios bokšto pamatai yra išlikę nuo XI a. 1644 m. bokštas buvo perstatytas baroko stiliumi. 1677 m. choro altorius buvo nugriautas ir atstatytas tik 1838 m. Bažnyčios klebonija buvo pastatyta 1747 m. Paskutinį kartą bažnyčia buvo renovuota 1987-1988 m.
Pusiaukelėje tarp Šv. Guerio bažnyčios ir Mūrio vienuolyno yra įsikūrę Mūrio teismo rūmai, pastatyti 1660 m. Iš pradžių pastatas buvo vienuolyno svečių namais. Šiuo metu jame įsikūręs apygardos teismas.
Herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės herbo aprašymas yra „raudoname fone esanti sidabrinė siena, apsupta priešų“[7] arba „Balta siena su trimis bokšteliais, dviejomis plytų eilėmis su juodais grioveliais, esanti raudoname fone“. 1930 m. miesto valdžia nusprendė, jog miesto herbas bus buvusio vienuolyno herbas, kurį 1508 m. sukūrė abatas Džonas Fajarabendas. Iš pradžių sieną sudarė trys plytų eilės, bet nuo 1972 m. ją sudaro dvi.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis Mūryje gyvena 7 810 gyventojų.[8] 21,3 % gyventojų sudaro užsieniečiai.[8] Dauguma gyventojų kalba vokiečių kalba (86,4 %), antroje vietoje – albanų kalba (4,2 %), tuo tarpu italų kalba šneka 2,7 % gyventojų, serbų-kroatų – 2,2 %, portugalų – 1,1 %.
2013 m. duomenimis 23 % Mūrio gyventojų yra nuo 0 iki 19 metų amžiaus, 61,4 % – darbingo amžiaus gyventojai (nuo 19 iki 64 metų amžiaus), o likę 15,6 % – virš 64 metų amžiaus.[9] 2015 m. duomenimis Mūryje yra 2 015 namų ūkių, kuriuos sudaro 1-2 asmenys, 914 namų ūkių sudaro 3-4 asmenys ir 224 namų ūkiai, kuriuos sudaro virš 5 asmenų.[10] Vidutiniškai, viename namų ūkyje gyvena 2,37 asmens.[10] 2020 m. duomenimis, Mūryje iš viso yra 100 neapgyvendintų namų arba butų.[11]
2019 m. Šveicarijos Federaliniuose rinkimuose, Mūris daugiausiai balsų atidavė už Šveicarijos liaudies partiją.[12]
Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2000 m. gyventojų surašymo duomenimis, 63,7 % Mūrio gyventojų buvo Romos katalikai, tuo tarpu 16,6 % priklausė Šveicarijos kalvinistų bažnyčiai, o 6,9 % buvo musulmonai.
Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso rinkėjų asamblėjai, kurioje įstatymus priima miesto gyventojų dauguma. Įstatymų vykdomoji valdžia priklauso penkių narių savivaldybės tarybai, kuri vadovauja ir atstovauja bendruomenei. Taryba yra renkama daugumos balsu ketveriems metams. Taryba vykdo rinkėjų asamblėjos sprendimus ir pavestas užduotis, kurias jai priskiria kantonas bei konfederacija. Tarybai vadovauja meras. Šiuo metu Mūrio mero pareigas eina Hansas-Peteris Budmigeris.[13]
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mūrio nedarbo lygis yra 2,22 %. 2012 m. duomenimis, pirminiame ūkio sektoriuje dirba 138 miesto gyventojai, o mieste yra įsikūrusios 44 šiame sektoriuje veikiančios įmonės. 1 677 gyventojai dirba antriniame ūkio sektoriuje, čia yra įsikūrusios 121 šio sektoriaus įmonė. Trečiajame ūkio sektoriuje dirba 3 066 gyventojai. Mieste yra įsikūrusios 423 šio sektoriaus įmonės.[2]
Pagrindiniai miesto pramonės sektoriai yra metalų apdirbimas, chemijos pramonė, plastikų perdirbimas, sulčių gamyba bei įvairių prietaisų ir elektronikos gamyba.
Mūryje veikia regioninė ligoninė, aptarnaujanti daugiau nei 100 000 gyventojų.
Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maždaug 67,9 % Mūrio gyventojų (tarp 25-64 metų amžiaus) yra įgiję neprivalomą vidurinį išsilavinimą arba aukštojo mokslo diplomą. 2019-2020 mokslo metais pradinę mokyklą lankė 476 mokiniai, vidurinę – 488.[14]
Kai kurios pradinių klasių pamokos vyksta Mūrio vienuolyne. Artimiausia vidurinė mokykla yra įsikūrusi Volene.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Arealstatistik Land Cover - Gemeinden nach 6 Hauptbereichen“. Bundesamt für Statistik. 2016-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
- ↑ 2,0 2,1 Federalinis Šveicarijos Statistikos biuras Archyvuota kopija 2016-02-03 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2020-12-28
- ↑ „Bodennutzung und Bodenbedeckung – Daten“. 2010. Suarchyvuotas originalas 2010-02-25. Nuoroda tikrinta 2020-12-29.
- ↑ Kurmann, Fridolin (2009-07-02). „Muri (AG)“. Istorinis Šveicarijos žodynas. Nuoroda tikrinta 2020-12-29.
- ↑ „Statistik A-Objekte KGS Inventar 2009“. Suarchyvuotas originalas 2016-09-02. Nuoroda tikrinta 2021-01-02.
- ↑ „ISOS svetainė“. Nuoroda tikrinta 2021-01-02.
- ↑ „Muri commune (Aargau canton, Switzerland)“. 2001-03-10. Suarchyvuotas originalas 2004-11-30. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ 8,0 8,1 „Ständige Wohnbevölkerung nach Staatsangehörigkeitskategorie, Geschlecht und Gemeinde, Provisorische Jahresergebnisse, 2018“. Šveicarijos konfederacijos federalinis statistikos biuras. 2019-04-09. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ „Regional portraits: Communes. Data and explanations“. Šveicarijos konfederacijos federalinis statistikos biuras. Suarchyvuotas [www.bfs.admin.ch/bfs/portal/en/index/regionen/02/daten.html originalas] 2012-11-16. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
{{cite web}}: Patikrinkite|url=value (pagalba) - ↑ 10,0 10,1 „Bevölkerung“. Kanton Aargau. Departement Finanzen und Ressourcen (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2021-01-20. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ „Bau- und Wohnungswesen“. Kanton Aargau. Departement Finanzen und Ressourcen. Suarchyvuotas originalas 2021-11-04. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ „Nationalratswahlen“. Bundesamt für Statistik. Nuoroda tikrinta 2020-10-12.
- ↑ „Gemeinderäte“. Gemeinde Muri (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2021-01-23.
- ↑ „Bildung“. Kanton Aargau. Departement Finanzen und Ressourcen. Suarchyvuotas originalas 2020-11-23. Nuoroda tikrinta 2021-02-20.