Mėlynoji bitė
| Mėlynoji bitė Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Mėlynoji bitė (Xylocopa valga) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Xylocopa valga Gerstäcker, 1872 |
Mėlynoji bitė (Xylocopa valga) – bičių (Apidae) šeimos vabzdys.[1]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūnas 20-27 mm ilgio, juodas, apaugęs juodais plaukeliais. Sparnai su mėlynai violetinės spalvos blizgesiu.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skraido nuo gegužės pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Lanko daugelio augalų stambesnius žiedus. Lizdus daro negyvoje, sausoje medienoje: senuose sudžiūvusiuose medžiuose, mediniuose stulpuose, įvairiuose mediniuose pastatuose. Urvai būna iki 30 cm ilgio. Vienam lizde būna iki 10–15 akelių. Nauja karta išsivysto ir lizdus palieka liepos pabaigoje – rugpjūčio mėn. Žiemoja suaugėlio stadijos supuvusiuose kelmuose ar statinių sienose. Gali gyventi tiek miškuose, tiek ir greta žmogaus.[2]
Paplitimas, gausumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aptinkama Vakarų ir Vidurio Europoje (išskyrus šiaurinius regionus), Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Turkijoje, Kaukaze, pietų Sibire, Centrinėje Azijoje, Mongolijoje.
XX a. pirmoje pusėje arealas Europos šiaurėje siekė net Pietų Suomiją ir Ladogos ežero pakrantes. Šiuo metu Lietuvoje ir Latvijoje neaptinkama. Lenkijoje išliko tik pietrytinėje šalies dalyje. Lietuvoje paskutinį kartą pastebėta 1944 m. Mazgaigalio kaime (Panevėžio r.). Išnykimo priežastys nėra tiksliai žinomos, manoma, jog dėl medinių statinių ir pavienių sausų medžių sumažėjimo. Rūšis įrašyta į Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos raudonąsias knygas. Taip pat ir Rusijoje ši anksčiau paplitusi rūšis daug kur išnyko ar tapo labai reta.[2] Pasauliniu mastu vis dar laikoma nekeliančia susirūpinimo.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos Raudonoji Knyga Archyvuota kopija 2015-06-11 iš Wayback Machine projekto., Lututė 2007, 35 p. ISBN 978-9955-692-71-3.
- ↑ 2,0 2,1 Панфилов Д. В., Березин М. В. „ПЧЕЛА - ПЛОТНИК - Xylocopa valga Gerstaecker, 1872“ (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2017-06-05. Nuoroda tikrinta 2012-01-14.
- ↑ Terzo, M.; Nieto, A. (2013). "Xylocopa valga". IUCN Red List of Threatened Species. 2013: e.T13325229A13325391.[1]