Edas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Edas I
karalius
Odo of France.PNG
Robertjenai
Gimė: 856 m.
Mirė: 898 m. sausio 1 d. (~42 metai)
La Fère
Tėvas: Robertas Stiprusis
Motina: Adelaida Turietė
Sutuoktinis(-ė): Teodrata iš Trua
Blason France moderne.svg
Vakarų Frankijos karalius
Valdė: 898 m. sausio 1 d. - 879 m. balandžio 10 d. (-9 metai)
Pirmtakas: Karolis III Storasis
Įpėdinis: Karolis III Naivusis
Neustrijos markizas
Valdė: 886 m. gegužės 12 d. - 888 m. vasario 29 d. (1 metai)
Pirmtakas: Hugas Abatas
Įpėdinis: Robertas I Paryžietis
Kiti titulai
Blason paris.png
Paryžiaus grafas
Valdė: 886 m. gegužės 12 d. - 888 m. vasario 29 d. (1 metai)
Pirmtakas: Hugas Abatas
Įpėdinis: Robertas I Paryžietis
Commons-logo.svg Vikiteka: Edas IVikiteka

Edas I (pranc. Eudes de France; angl. Odo; g. apie 852 m. – m. 898 m. sausio 1 d.) – Vakarų Frankijos karalius (valdė 888–898 m.), Frankų hercogas ir Paryžiaus grafas. Edas buvo Anžu grafo Roberto Stipriojo sūnus, t. y., priklausė Robertjenų giminei.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Edas buvo vyriausiasis Frankų hercogo ir Neustrijos markizo Roberto Stipriojo sūnus. Robertas stiprusis yra Robertjenų giminės, kuriai priskiriamas ir Edas, pradininkais. 866 m. Robertas Stiprusis mirė. Edas Neustrijos markizo titulą gavo 886 m., mirus Hugui Abatui, kuris Neustrijos markizu tapo 866 m., po Roberto Stipriojo mirties padalinus jo valdas.

Edas 890–894 m. buvo Paryžiaus grafas. Edas taip pat buvo ir Turo St. Martino abatijos abatgrafas.[1][2]

Edas vedė Teodratą iš Trua (Théodrate of Troyes). Jų sūnūs buvo:

  • Arnulfas (gimęs apie 885 m.),
  • Gi (Guy; gimęs apie 888 m.).

Abu sūnūs mirė nesulaukę 15 m.

King[taisyti | redaguoti kodą]

Romantinis piešinys (1883 m.): grafas Edas prasikerta kelią pro apgulėjus ir išlaisvina Paryžių.

Už kovinius įgūdžius ir narsą atremiant Vikingų atakas 885–886 m. Paryžiaus apgultyje vakarų frankai 888 m. Edą po imperatoriaus Karolio Storojo nušalinimo išrinko savo karaliumi. Edą 888 m. vasarį Kompjenėje karūnavo Senso arkivyskupas Valteris.[3]

Edas toliau kovojo su vikingais, ties Montfaucon-d’Argonne juos sutriuškino, tačiau netrukus įsivėlė į kivirčus su galingais didikais, palaikiusiais Karolio Naiviojo pretenzijas į Vakarų Frankijos sostą.

889 ir 890 m. Edas suteikė Manresos grafystei ypatingų privilegijų. Manresa buvo priešakinėse linijose atremiant iš pietų besiveržiančius maurus, todėl Manresai buvo suteikta statyti gynybinius bokštus, vadinamus manresanas ar manresanes. Ši privilegija suteikė Manresos grafystei savitumo, kuriuo ji du šimtmečius ir skyrėsi nuo gretimų žemių.

Siekdamas palaikymo Edas pripažino Rytų Frankijos karaliaus Arnulfo Karinto viršenybę. Tačiau 894 m. Arnulfas pareiškė palaikąs Karolį Naivųjį, ir po konflikto, trukusio trejus metus, Edas buvo priverstas susitarti su varžovu ir perdavė regioną šiauriau Senos jo valdžiai.

Edas mirė 898 m. sausio 1 d. La Fère miestelyje.

Edas I
Gimė: ~856 m. Mirė: 898 m. sausio 1 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Karolis III Storasis (884–887 m.)
Blason France moderne.svg
Prancūzijos karalius
(Vakarų Frankijos karalius)

888 m. vasario 29 d. - 898 m. sausio 1 d.
Po to:
Karolis III Naivusis (898-922 m.)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ernest Lavisse, Histoire de France, tome ii. (Paris, 1903)
  2. E. Favre, Eudes, comte de Paris et roi de France (Paris, 1893)
  3. Gwatking, H. M., Whitney, J. P., et al. Cambridge Medieval History: Volume III—Germany and the Western Empire. Cambridge University Press:London(1930)