Merkantilizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Merkantilizmas – ekonomikos teorijos raidos srovė, kuri pabrėžia mainų ir prekybos svarbą bei laiko tai tautos gerovės šaltiniu. Ankstyvojo kapitalizmo ekonominė politika.

Skiriamas į ankstyvąjį (XVI a. – XVII a.) ir vėlyvąjį (XVIII a.) merkantilizmą.

Idėjos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prekyboje, ypač užsienio, gaunami pinigai sudaro tautos ir valstybės turtą. Norint padidinti turtą yra būtinos valstybinio protekcionizmo priemonės, kuriomis būtų reguliuojama šalies užsienio prekyba, skatinamas eksportas, stabdomas importas ir produkcijos pardavimo į užsienį gamybos vystymas. Merkantilistų manymu, gamybos plėtrai palaikyti yra būtinas žemas darbo užmokestis, spartus gyventojų skaičiaus augimas.

Bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rėmė užjūrio kolonijų tinklo kūrimą, kolonijų draudimą prekiauti su kitomis tautomis, skatino sidabro ir aukso kaupimą, draudimą prekyba užsienio laivais, maksimalų vietinių išteklių naudojimą.

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Merkantilizmo srovės kritikos pradininkais laikomi Adamas Smitas ir David Hume.