Liudvikas Ferdinandas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Liudvikas Ferdinandas
Prancūzijos dofinas
Portrait dauphin louis france hi.jpg
Liudvikas Ferdinandas
Burbonai
Gimė: 1729 m. rugsėjo 4 d.
Versalis
Mirė: 1765 m. gruodžio 20 d. (36 metai)
Fontenblo
Tėvas: Liudvikas XV
Motina: Marija Leščinska
Sutuoktinis(-ė): Marija Terezė,
Marija Žozefa
Vaikai:

Lui Žozefas Ksavje,
Ksavje Marija Žozefas,
Liudvikas XVIII,
Karolis X,
Marija Terezė,
Marija Zefirina,
Marija Adelaida Klotilda,
Elžbieta Filipina

Prancūzijos dofinas
Valdė: 1729 m. rugsėjo 4 d. - 1765 m. gruodžio 20 d. (36 metai)
Pirmtakas: Liudvikas XV
Įpėdinis: Liudvikas XVI
Commons-logo.svg Vikiteka: Liudvikas FerdinandasVikiteka
Parašas
Signature of Louis, Dauphin of France at his own wedding 23 February 1745.png

Dofinas Liudvikas Ferdinandas (pranc. Louis Ferdinand, dauphin de France; 1729 m. rugsėjo 4 d. – 1765 m. gruodžio 20 d.) – Liudviko XV ir Marijos Leščinskos vyriausiasis sūnus, Prancūzijos sosto paveldėtojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudvikas Ferdinandas vaikystėje

Liudviko XV sūnaus gimimas buvo ilgai lauktas ir kai 1729 m. Marija Leščinska pagimdė sveiką kūdikį tai buvo plačiai švenčiama. Po tragiškų mirčių serijų XVIII a. pirmame dešimtmetyje Prancūzijos karališkoji šeima labai sumažėjo, ir karaliui mirus be palikuonių galėjo kilti kova dėl sosto tarp jo dėdės Ispanijos karaliaus Filipo V ir Orleano hercogų. Gimus įpėdiniui atrodė užtikrinta dinastijos tąsa.

1745 m. šešiolikmetis dofinas vedė tėvo pusseserę Mariją Terezę (17261746), Filipo V dukterį. Šios vestuvės sustiprino Ispanijos ir Prancūzijos sąjungą prieš rimčiausius jų priešus Habsburgus. Netrukus po dukters gimimo Marija Terezė mirė, duktė irgi išgyveno neilgai (iki 1748 m.). 1747 m. aštuoniolikmetis Liudvikas vedė šešiolikmetę Mariją Žozefą Saksę, Saksonijos kurfiursto Frydriko Augusto II (Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Augusto III) ir Marijos Žozefos dukrą.

Dofinas buvo gerai išauklėtas ir išsimokslinęs, labiau mėgo pokalbius nei šventes ir medžiokles. Palaikė jėzuitus, jo seserys jį laikė idealiu krikščionių valdovu. Aplink jį grupavosi opozicija karaliui. Šiuo atžvilgiu jis priminė savo senelį, Liudviką, Burgundijos hercogą (kuriam taip pat nebuvo lemta karaliauti).

Vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Marija Žozefa turėjo tris sūnus, būsimuosius Prancūzijos karalius:

Dofinas taip pat turėjo dvi išgyvenusias dukteris: Mariją Klotildą, vėliau Sardinijos karalienė, Karolio Emanuelio IV žmona, ir netekėjusią Elžbietą („Madam Elžbieta“), nuteista po jos brolio per revoliucinį terorą. Dar trys jų vaikai mirė vaikystėje.

Mirtis ir palaidojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mirė Fonteneble nuo tuberkuliozės. Jį pergyveno ne tik tėvai, bet ir senelis Stanislovas Leščinskis. Dofino našlė, Marija Žozefa, mirė po dvejų metų (1767 m.) nuo tos pačios ligos.

Dofinas palaidotas ne šalia protėvių Sen-Deni bazilikoje, bet katedroje Sanse. 1794 kovą dofino palaikai buvo išmesti dominikonų iš Sanso katedros, bet po restauracijos 1814 metais surasti ir sugrąžinti į ankstesnę kapavietę.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]