Lietuvos darbininkų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos darbininkų sąjunga (LDS) – visuomeninių ir politinių organizacijų, veikusių Lietuvoje, pavadinimas.

Lietuvos darbininkų sąjunga (1896–1900 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinė organizacija, įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje po LSDP steigiamojo suvažiavimo. Įkūrė į LSDP nenorėję stoti kitakalbiai – Stanislavas Trusevičius (K. Zalevskis), Mečislovas Kozlovskis, J. Pupkevičius, Konstantinas Jeremejevas, Stanislavas Rulkovskis. I suvažiavime buvo atstovaujama Vilniaus, Smurgainių, Minsko ir Nemuno Rūdos darbininkams. Priimtoje programoje buvo vadovaujamasi Lenkijos karalystės socialdemokratijos ir Darbo išvadavimo grupės programinėmis nuostatomis: siekė proletariato politinės valdžios bet kokiomis priemonėmis, panaikinti kapitalizmą kaip santvarką, nuversti caro valdžią. Lietuvą matė federalinės Rusijos neatskiriama dalimi. Skelbė tautų ir religijų lygiateisiškumą, tačiau nekėlė tautų apsisprendimo teisės. Todėl didžiąją dalį partijos narių sudarė rusakalbiai ir lenkai. Surengė keletą streikų, kurie didesnės įtakos neturėjo. Leido laikraštį „Przegląd Robotniczy“ bei atsišaukimus. 1900 m. vasario 25 d. Felikso Dzeržinskio iniciatyva kartu su Lenkijos karalystės socialdemokratija susijungė į partiją Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija.

Lietuvos darbininkų sąjunga (nuo 1989 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbininkų balsas 1989.jpg
Vilniaus DS1.jpg

Įkurta 1989 m. visuomeninė politinė organizacija, jungianti miestų ir rajonų darbininkų sąjungas. Pirmoji 1988 m. lapkričio 6 d. profsąjungų rūmų salėje buvo įkurta Kauno darbininkų sąjunga. Jos pirmininku išrinktas Rimantas Tėvelis. 1989 m. balandžio 29 d. Klaipėdoje įvykusiame Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Tauragės, Plungės, Jonavos, Joniškio, Trakų, Kuršėnų darbininkų sąjungų arba jų iniciatyvinių grupių bei keliolikos kitų miestų ir rajonų darbininkų aktyvistų pasitarime buvo nutarta steigti politinę visuomeninę darbininkų organizaciją, jungiančią Lietuvos miestų ir rajonų savarankiškas organizacijas.

1989 m. liepos 1 d. Vilniaus profsąjungų rūmuose įvykusiame steigiamajame suvažiavime buvo išrinkta LDS koordinacinė taryba. Jos pirmininku išrinktas Kazimieras Uoka, pavaduotojais Rimantas Lazdynas ir Jonas Janonis. Per metus darbininkų sąjungos įsisteigė 38 miestuose ir rajonuose, jos jungė per 10 000 narių.

Greta LDS arba joje kūrėsi įvairios organizacijos: 1990 m. Darbo partija (iniciatorius R. Tėvelis), 1991 m. Lietuvos profesinių sąjungų bendrija (pirmininkė Aldona Balsienė) bei kitos. LDS lyderiai, ypač K. Uoka atliko didelį darbą, padėdami organizuotis Latvijos, Maskvos, Novočerkasko, ir kitų Rusijos vietovių darbininkų sąjungoms.

1990 m. birželio 30 – liepos 1 d. Kaune vykusiame II suvažiavime LDS tapo visuomenine organizacija, atsisakiusi politinės veiklos. LDS pirmininku išrinktas Zigmas Kazlauskas. Kruvinojo sekmadienio išvakarėse, 1991 m. sausio 12 d. III suvažiavime Panevėžyje LDS tapo profsąjunga. Pirmininke išrinkta A. Balsienė. 2002 m. X suvažiavime organizacija tapo profsąjunga „Solidarumas“. Pirmininke liko A. Balsienė.

Spauda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]