Pereiti prie turinio

Lietuvos skautų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
LSS emblema

Lietuvos skautų sąjunga (trump. LSS) – seniausia skautų organizacija Lietuvoje, įkurta 1930 m., visuomeninė pelno nesiekianti organizacija. 1993 m. Lietuvos skautų sąjungai skilus įsikūrė nauja skautų organizacija Lietuvos skautija.[1]

Organizuoja Tautinės stovyklas pagal senas skautų tradicijas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skautininkės Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir Vladislava Arminaitė lydi Prezidentą Antaną Smetoną (Antroji skaučių stovykla Pažaislyje, 1938 m. liepos 12–20 d.)
2007 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Lietuvos skautų judėjimui

Manoma, kad ji buvo įkurta daug anksčiau – 1918 m., tačiau tada tebuvo įkurtos organizacijos užuomazgos. Petras Jurgėla-Jurgelevičius Vilniuje įsteigė pirmuosius skautų vienetus: spalio 1 d. pirmąją skiltį, o lapkričio 1 d. – pirmąją draugovę.

1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos skautininkų suvažiavimas, kurio metu įkurta pirmoji organizacija – Lietuvos skautų asociacija (LSA). Teigiama, kad ši data yra Lietuvos skautų sąjungos įkūrimo metai, nes 1930 m.,[2] išleidus Lietuvos skautų sąjungos įstatymą, ta pati LSA ir kitos veikusios organizacijos tiesiog buvo suvienytos nauju pavadinimu. Tarpukariu tai buvo didžiausia nevyriausybinė organizacija.[2]

1933 m. rugpjūtyje Palangos pušyne organizuota Pirmoji Tautinės skautų stovykla, joje lankėsi garlaiviu Calgaric po Baltijos jūrą keliavę Pasaulio skautų organizacijos įkūrėjas Robert Baden-Powell su šeima ir 650 anglų skautų bei jų vadovų. Svečiai stebėjosi stovyklos tvarka: pagal skautų amžių suskirstytoje teritorijoje buvo nutiesti smėliu išbarstyti takai su lietuviškais ornamentais, stovyklautojai joje gyveno sulyg skautiškomis tradicijomis. Po anglų–lietuvių parado ir bendrų pavakarių delegacija išvyko į Klaipėdos uoste laukiantį garlaivį.[2][3]

1938 m. įvyko Antroji Lietuvos skautų sąjungos Tautinė stovykla. Skautų brolija buvo įsikūrusi Panemunės šile, o Seserija – Pažaislyje. Norintiems patekti į Panemunę buvo atidarytos dvi autobusų linijos: nuo Kauno geležinkelių stoties ir nuo Įgulos bažnyčios, o iš Aukštųjų Šančių stovyklavietę jie pasiekdavo pontoniniu tiltu pėsčiomis.[2][4]

1940 m. TSRS okupavus Baltijos valstybes, Lietuvos skautų sąjunga panaikinta.[1] Sovietmečiu skautų judėjimas buvo draudžiamas ir puoselėjamas tik pogrindyje arba išeivijoje.[2] Tautines stovyklas vėliau ėmė rengti išeivijos skautai – viena vyko Vokietijoje, kita JAV, vėliau ir kitose šalyse, kuriose įsikūrė gausesnės lietuvių bendruomenės.[2]

Atkurta 1989 m.[1] 1993 m. Lietuvos skautų sąjungai skilus įsikūrė nauja skautų organizacija Lietuvos skautija.[1]

2016 m. duomenimis, Lietuvos skautų sąjunga vienijo ~1000 narių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Lietuvos skautų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-05-06.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 „Į tūkstantinę stovyklą susirinkę skautai už 100 metų dėkoja išeivijos lietuviams“. vz.lt. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
  3. Rose Kerr. The Cruise of the "Calgaric," August 12th-29th, 1933 S. 42-47
  4. Eug. Petrauskas. Antroji jubiliejinė Tautinė skautų-čių stovykla

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]