Pereiti prie turinio

Calgaric

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Okeaninis laineris Calgaric

Calgaric (angl. SS Calgaric) – britų laivininkystės bendrovės White Star Line okeaninis laineris, eksploatuotas XX a. pirmojoje pusėje.

Britų laivininkystės bendrovės Pacific Steam Navigation Company užsakymu Orca vardu nuo stapelio nuleistas 1918 m. sausio 15 d. Belfasto laivų statykloje Harland and Wolff. Buvo manoma jį kaip keleivinį laivą eksploatuoti Pietų Amerikos vandenyse, bet Pirmasis pasaulinis karas sujaukė planus ir vietoj to Orca minėtose platumose turėdavo gabenti civilių ir kariškių krovinius. Vienu metu šiuo garlaiviu perplukdžius 15 753 t sveriantį krovinį buvo pasiektas Panamos kanalo rekordas.

1921 m. vėl atsidūrė laivų statykloje ir iki 1922 m. gruodžio mėn. buvo pertvarkomas į keleivinį lainerį. Rekonstruotas galėjo pervežti 290 keleivių pirmąja klase, 550 – turistine ir 330 – trečiąja klase.

Nuo 1923 m. Orca ėmė priklausyti bendrovei White Star Line ir jau sausio 3 d. išplaukė į savo pirmąjį reisą maršrutu SautamptonasHamburgasNiujorkas. Šioje linijoje darbavosi iki pat 1927 m., kuomet laineris buvo pervadintas į Calgaric. Eksploatuotas transatlantinėse kelionėse tarp Liverpulio ir Monrealio, o nuo 1929 m. – maršrutu Londonas–Monrealis. Kilus Didžiajai depresijai, kelis metus stovėjo prisišvartavęs Milford Heiveno uoste ir tenkindavosi atsitiktiniais užsakymais. 1933 m. vasaros pradžioje vėl plukdė turistus kruizuose Liverpulis–Monrealis.

Tais pačiais metais Calgaric išgarsėjo savo kruizu po Baltijos jūrą: maršrutu Sautamptonas ir Roterdamas (Nyderlandai), Gdynė ir Gdanskas (Lenkija), Klaipėda (Lietuva), Ryga (Latvija), Talinas (Estija), Helsinkis (Suomija), Stokholmas (Švedija), Oslas (Norvegija), Pentlendas Fertas ir Obanas (Škotija) keliavo Pasaulinės skautų organizacijos įkūrėjas Robertas Baden-Powell su šeima ir šimtas skaučių, 475 jų vadovai bei 80 lydinčių asmenų. Rugpjūčio 12 d. kelionę pradėjo ir rugpjūčio 29 d. Liverpulyje ją baigė 570 moterų ir mergaičių bei 85 vyrai. Aplankytuose uostamiesčiuose buvo propaguojamos skautiškos tradicijos, susipažįstama su giminingų organizacijų veikla.

Gdanske prie keliaujančių prisijungė paskautininkė Ona Masiulytė ir majoras Aloyzas Valušis, jie informavo apie būsimą programą Lietuvoje. Rugpjūčio 17 d. 9 val. ryto Calgaric prisišvartavo Klaipėdos jūrų uoste, svečiai autobusais buvo nuvežti į Palangą, kur tuo metu veikė Lietuvos skautų Tautinė stovykla. Po apsilankymo grafų Tiškevičių rūmuose Robertą Baden-Powell savo viloje priėmė Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Pajūryje įvyko anglų ir lietuvių skautų paradas, vėliau surengti bendri pavakariai: smėlyje buvo suformuotas rato pavidalo stalas su vietos ūkininkų paruoštais valgiais ir mineraliniu vandeniu. Po to svečiai išvyko į Klaipėdoje laukiantį garlaivį. Apie šią kelionę britų skautininkė Rose Kerr išleido dokumentinę knygą „The Cruise of the 'Calgaric' August 12th - 29th 1933“.[1]

1933 m. rudenį Calgaric žiemojimui išmetė inkarą Milford Heivene. Po metų lainerį perėmė bendrovė Cunard-White Star Ltd., kuri nusprendė, kad jis nėra ekonomiškas ir nurašė į metalo laužą taip ir nepradėjusi eksploatuoti.

Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plieno konstrukcijų laivas buvo 167,7 m ilgio ir 20,5 m pločio; grimzda – 13,1 m. Du deniai, viršutinis apkaltas tikmedžio lentomis. Tūris – 16 063 BRT, iš jų 12 703 BRT podeninėje dalyje. Saugumo sumetimais buvo įrengtos dešimt vandenui nepralaidžių pertvarų ir sumontuota įranga, aptinkanti netoliese plaukiantį povandeninį laivą. Šešiuose dvipusiuose katiluose pagamintas garas suko tris varomuosius sraigtus. Elektrifikuotas. Tai buvo paskutinis šios serijos laineris laivų statykloje (giminingi Orduna (14 499 BRT) ir Orbita (14 495 BRT) buvo nuleisti į vandenį dar prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui).