Lesoto ekonomika
Lesoto ekonomika | |
Valiuta | Loti |
---|---|
Prekybos partneriai | Afrikos Sąjunga, WTO |
Statistiniai duomenys | |
BVP | 3945 mld $ (2012)[1] |
BVP augimas | ▲4,3 % (2012) |
BVP gyventojui | 2000 $ (2012) |
BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 6,7%; pramonė 34,6%; paslaugos 58,7% |
Infliacija | ▲ 6,1% (2012) |
Bedarbystė | ▼ 14.7 % |
Užsienio prekyba | |
Eksporto pajamos | 1039 mld $ (2012)[1] |
Importo pajamos | 2469 mld $ (2012)[1] |
Valstybės išlaidos | |
Tiesioginės įplaukos | 1655 mld $ (2012) |
Tiesioginės išlaidos | 1680 mld $ (2012) |
Rezervo fondas | 1089 mld $ (2012) |
Lesoto ekonomika – Lesoto ūkinių ir finansinių santykių visuma. Lesotas yra viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, priklausoma nuo Pietų Afrikos Respublikos.
Pagrindiniai rodikliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lesoto Bendrasis vidaus produktas 2002 m. sudarė 0,7 mlrd. JAV dolerių, pagal perkamosios galios paritetą – 5,6 mlrd. JAV dol. BVP dalis 1 gyventojui – 324 JAV dolerių, pagal perkamosios galios paritetą – 2533 JAV dolerių. Piniginių įplaukų gaunama iš PAR dirbančių Lesoto piliečių. Užsienio skola – 637 mln. JAV dolerių.
Pramonė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lesoto pramonė menka; joje dirba – 28% šalies dirbančiųjų. Lesoto šiaurės rytuose kasami deimantai. Yra urano, švino, geležies rūdų, naftos telkinių. Vieni svarbiausių Lesoto gamtinių išteklių – hidroenergija. 2002 m. pagaminta 314 mln. kWh elektros energijos. Maisto (pieno, mėsos, daržovių perdirbimo), tekstilės, medienos apdirbimo, elektronikos (daugiausia televizorių surinkimo) pramonės įmonės sutelktos Maseru.
Bioprodukcinis ūkis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bioprodukciniame ūkyje dirba apie 39% dirbančių gyventojų. Žemės ūkio naudmenos užima apie 77% Lesoto teritorijos, iš jų ariamoji žemė – 14%. Daugiausia auginama kukurūzai, sorgai, kviečiai (didžioji dalis jų eksportuojama); dar auginama arbūzai, ankštiniai augalai (pupos, žirniai), miežiai.
Veisiami galvijai, avys ir ožkos. Kertamas miškas; 2003 m. Lesote paruošta 2,1 mln. m³ m. medienos. 2001 m. sugauta 32 000 t. žuvų.
Lesoto gyvulininkystės produkcija 2001 m.
Produkcija | tūkst. t. |
jautiena ir veršiena | 8 |
aviena | 3 |
ožkiena | 2 |
kiauliena | 3 |
vištiena | 2 |
žvėriena | 4 |
karvių pienas | 24 |
vilna (nevalyta) | 3 |
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2002 m. Lesotą aplankė 123 600 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 20 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš PAR (apie 81 % visų turistų), JAV, Olandijos, Vokietijos. Labiausiai turistų lankomi kalnai, slidinėjimo kurortai.
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1999 m. automobilių kelių buvo 5940 km, iš jų su kieta danga 1087 km. Svarbiausias kelias jungia Maseru su Mohalės Hoeku. 2,6 km geležinkelio šaka iš Maseru į Blumfonteiną. Tarptautinis oro uostas yra Tota–Moli, 20 km nuo Maseru.
Bankai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m. veikė Lesoto centrinis bankas, įkurtas 1978 m. Kaip Lesoto pinigų administracijos institucija, pradėjo veikti 1980 m., nuo 1982 m. dabartinis pavadinimas, būstinė Maseru. Yra 4 komerciniai bankai ir 1 užsienio banko (PAR „First National Bank“) skyrius.
Lesoto piniginis vienetas – lotis (daugiskaitos forma – maločiai), lygus 100 lisančių (vienaskaitos forma – sente), įvestas vietoj Pietų Afrikos rendo.
Užsienio prekyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 m. importuota prekių už 730,9 mln., eksportuota – už 484,5 mln. JAV dolerių. Eksportuojama daugiausia avalynė, vilna, siuvimo reikmenys, importuojama – vaistai, įrenginiai, naftos, maisto produktai, statybinės medžiagos, transporto priemonės.
Lesoto svarbiausi eksporto partneriai – JAV (76,4% viso eksporto, 2002 m.), Pietų Afrikos muitų sąjunga (jai priklauso Lesotas, Botsvana, Namibija, PAR, Svazilendas – 22,9%), importo – Pietų Afrikos muitų sąjunga (73,5% viso importo), Taivanas (10,7%), Honkongas (5,1%), Kinija (4,2%). [2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 CIA - The World Factbook
- ↑ Lesoto ekonomika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 34-35 psl.