Leliūnų šv. Juozapo bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.

55°28′25″š. pl. 25°23′43″r. ilg. / 55.4735°š. pl. 25.3952°r. ilg. / 55.4735; 25.3952

Leliūnų šv. Juozapo bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Utenos
Savivaldybė	Utenos rajonas
Gyvenvietė	Leliūnai
Adresas	Kauno g. 19
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1905 m.
Stilius	istorizmas

Leliūnų šv. Juozapo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Leliūnų miestelyje.

Istorija

Pirmoji medinė Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos.

1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pristatyti dvi koplyčias. Inžinierius Nikolajus Andrejevas 1900 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vertė 21 000 rublių). Leliūnuose 1899–1938 m. klebonavo kanauninkas Antanas Masaitis (1868–1938 m.; palaidotas šventoriuje). Jo rūpesčiu 1905 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.

1908 m. bažnyčia išdažyta, 1913 m. įrengti 21 registro vargonai (pagaminti Karaliaučiuje). Iš Leliūnų vargonininko Kazimiero Treinio muzikavimo įgūdžių yra gavęs žymus kompozitorius ir dirigentas Juozas Karosas (1890–1981 m.).

1931 m. žaibui trenkus į bažnyčios bokštą nukrito 3 varpai, iš jų 2 sudužo. Klebono Jono Gudonio rūpesčiu 1940 m. varpai perlieti. Per Antrąjį pasaulinį karą vienas varpas išvežtas. 1956–1982 m. klebonavo Petras Senulis (1909–1982; palaidotas šventoriuje), 1946–1953 m. kalintas.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, kryžminio plano (37,5 × 21,5 m), su apside, dvibokštė. Vidus 3 navų. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų ir plytų bei geležinių grotelių. Šventoriaus kampe stovi plytų mūro koplyčia.

1910 m. bažnyčioje buvo pastatyti Karaliaučiaus meistro Bruno Gėbelio 21 registro vargonai. Tai buvo vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje. Vargonai restauruoti 2011-2012 m. Griežykla įrengta vargonų centre, iškelta į vargonų priekį (vargonininkas sėdi atsigręžęs į altorių). Dumplės - lygiagrečios, vargonų viduje, prospektas - neogotikinis, vieno tarpsnio, suskirstytas į penkis laukelius. Išskirtiniai vargonai atvaizduoti Leliūnų herbe.