Ledainė
Ledainė – ledu šaldoma patalpa greitai gendantiems maisto produktams laikyti, ledo saugykla.
Ledainės veikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didelė ledainė turi ledo patalpą ir kelias maisto produktų kameras, kurios dažniausiai būna ledainės viduryje. Bendras sukaupto ledo tūris dažniausiai yra 3-4 kartus didesnis už bendrą kamerų tūrį, kad tirpstant ledui žema temperatūra būtų palaikoma visus metus. Ledainės ledas sukraunamas sudarant angas orui cirkuliuoti (vėdinimas), t. p. susidariusiam vandeniui nubėgti. Tirpsmo vanduo susirenka vandens rinktuvuose, iš čia nuleidžiamas arba išsiurbiamas vandens siurbliais. Ledainės ledas paruošiamas (išpjaunamas, iškertamas) ir sudedamas žiemą.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje turtingų miestiečių namuose ir kai kuriuose dvaruose buvusios ledainės kaip atskiri pastatai maisto produktams laikyti istoriniuose šaltiniuose (dvarų inventoriuose ir kitur) minimos jau XVIII a. vidurio. Greičiausiai jos buvo statomos ir anksčiau. XIX a. ledainės buvo įrengiamos daugelyje dvarų sodybų, vienuolynų, dažniausiai iš akmenų arba plytų mūrytos, kartais medinės vieno aukšto, kartais dviaukštės, su rūsiu.
Storo mūro, kartais dvigubo medinio rentinio ledainės rūsys buvo įleidžiamas į žemę, lubos gerai izoliuojamos spaliais, samanomis, eglišakėmis. Kartais ledainės būdavo įrengiamos gyv. namų rūsiuose, po svirnais, kt. pastatais. Nemažai dvarų ir vienuolynų ledainių pastatų išliko iki XXI a. pradžios. Valstiečių ledainės būdavo kaupo pavidalo arba įrengtos pavėsingose vietose tam tikslui iškastose duobėse: jų dugnas išklotas žagarais, šiaudais arba su plyšėtomis grindimis, su grįstais grioveliais tirpstančio ledo vandeniui nutekėti. Dengtos lentomis, užklotos šiaudais, eglišakėmis, durpėmis, velėna.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ledainė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 663 psl.
| |||||||||||||
