Laukžemės–Palangos miškai
56°1′ š. pl. 21°7′ r. ilg. / 56.017°š. pl. 21.117°r. ilg. Laukžemės-Palangos miškai – miškai Palangos savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje į šiaurę nuo Palangos, abipus plento į Liepoją iki Latvijos sienos, pietvakarinė dalis siekia Baltijos pajūrio kopas.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 5720 ha, mišku apaugę 5370 ha. Sudaro Būtingės, Kalgraužių, Laukžemės, Mažučių, Namiškės, Padarbio, Pajūrio kopų, Palangos ir Šventosios miškai. 70 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso Kretingos miškų urėdijai ir Palangos savivaldybei. Per Laukžemės-Palangos miškų šiaurės vakarinę dalį teka Šventoji, į ją įteka Darba su intaku Žiba. Paviršius lygus, pajūryje pereina į kopas.
Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miško augavietės nederlingos, normalaus drėgnumo ir laikinai įmirkusios. 5 % miškų yra ekosistemų apsaugos II A grupės, 62 % – rekreaciniai II B grupės, 8 % – apsauginiai III grupės, 25 % – ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 26 %. pušynų yra 60 %, beržynų 23 %, Eglynų 10 %, uosynų, juodalksnynų ir baltalksnynų po 2 %, kitų medžių rūšių (kalninių, Bankso, veimutinių pušų ir kėnių) 1 %. Jaunuolynai sudaro 31 %, pusamžiai medynai – 50 %, bręstantys – 15 %, brandūs – 4 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., bonitetas 11,6, skalsumas 0,69, tūris 185 m³/ha. Miškai intensyviai naudojami rekreacijai: yra dviračių ir pėsčiųjų takų, stacionarių ir miško poilsiaviečių, 8 gamtos ir kultūros paminklai (Naglio piliakalnis, pilkapiai ir kitų).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944–1952 m. Laukžemės-Palangos miškuose veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Lietuvos partizanai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas. Laukžemės-Palangos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 617 psl.