Mažučiai (Kretinga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Mažučiai
Mažučiai čínská armáda sazenic.JPG
Būsimo japoniško parko sodinukai

Mažučiai
Koordinatės 56°01′52″š. pl. 21°12′40″r. ilg. / 56.031°š. pl. 21.211°r. ilg. / 56.031; 21.211 (Mažučiai)Koordinatės: 56°01′52″š. pl. 21°12′40″r. ilg. / 56.031°š. pl. 21.211°r. ilg. / 56.031; 21.211 (Mažučiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 13 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Mažučiai (Kretinga)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Mažùčiai
Kilmininkas: Mažùčių
Naudininkas: Mažùčiams
Galininkas: Mažučiùs
Įnagininkas: Mažùčiais
Vietininkas: Mažùčiuose

Mažučiaikaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2,7 km į šiaurės vakarus nuo Darbėnų, abipus kelio Darbėnai-Kalgraužiai, Darbos dešiniajame krante.

2007 m. kaime pradėtas kurti japoniškas kraštovaizdžio parkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažučių kaimas įkurtas apie XVI-XVII a. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Mažutis daugiskaitos. Priklausė Platelių, vėliau – Palangos seniūnijos Palangos dvarui, kurio valdos buvo administruojamos iš Darbėnų dvaro. XVIII a. kaimo žemėje įkurtas Mažučių palivarkas, kurį XVIII a. pabaigoje jau valdė baronai fon Rucenai (von Rutzen).

1923 m. Mažučiuose buvo 1 ūkis.[2] Lietuvos žemės reformos metu dalis dvaro žemių buvo paimta valstybės nuosavybėn ir išdalinta buvusiems kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, o naujoji gyvenvietė 1927 m. pavadinta Mažučių kaimu.[3] Jo dalimi tapo ir Darbos upelio dešiniajame krante buvusio vienkieminio Sereikių kaimo sodybos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija, Rusijos imperija
19151918 m. Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Lazdininkų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Lazdininkų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19501953 m. Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
57 76 129 111 36 20 23 13


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime išliko buvusio Mažučių dvaro sodybos (XVIII a.XX a. I pusė) fragmentai ir senosios dvaro kapinės (XIX a.1940 m.).

Muzikanto kalnas iš pietų-pietvakarių pusės

Į pietus nuo dvaro sodybos yra aukščiausia šioje apylinkėje kalva, iškylanti 32,4 m virš jūros lygio. Padavimai mena, kad priešistoriniais laikais įplaukus į Šventosios ar Darbos upės žiotis vikingams, vietos gyventojai ant kalvos užkurdavo didžiulį laužą, kuris pranešdavo artimiausioms bendruomenėms apie besiartinantį priešą.

Kitas pasakojimas byloja, kad kalvą, nuo kurios atsiveria apylinkių panorama, buvo pamėgęs muzikuoti ateidavęs žmogus. Dėl to ji buvusi pavadinta Muzikanto kalnu.

Mažučiuose rastos 1757 m. Prūsijos karaliaus Frydricho II 6 šilingų monetos aversas
Mažučiuose rastos 1757 m. Prūsijos karaliaus Frydricho II 6 šilingų monetos reversas

Manoma, kad senovėje ant kalvos galėjusi veikti pagonių šventykla, o į šiaurę nuo jos stūksančioje aukštumoje buvusi įtvirtinta senovės gyvenvietėpiliakalnis, kuris sunaikintas statant Mažučių palivarko sodybą.

2005 m. Julius Kanarskas atliko kalvos žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Jų metu ištirtas 72 m² dydžio plotas, kuriame aptikti XX a. I pusės sodybos ūkinio pastato pamatai, surinkta 373 žiestos bei glazūruotos keramikos ir stiklo šukių, degto molio plytų, čerpių, puodyninių ir plokščiųjų koklių nuolaužų, geležinių dirbinių, būdingų XVIII a. pabaigai – XX a. I pusei. Taip pat rasta 1757 m. Klėvėje (Prūsijos karalystė), kaldinta Prūsijos karaliaus Frydricho II 6 grašių sidabro moneta.[4]

Šiuo metu kalvoje rengiamas japoniškas sodas „Dainuojančių akmenų slėnis "Madzuchai"“.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 112
  3. Vyriausybės žinios. - 1927. - Nr. 261. - P. 7
  4. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. - Vilnius, 2006. - P. 476, Nr. 43
  5. Irena Šeškevičienė. Japoniškas sodas „Madzuchai“ jau priima lankytojus. - Pajūrio naujienos. - 2008, rugsėjo 19

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kalgraužiai – 3,6 km
Drumulis – 3 km
Laukžemė – 4 km Medomiškiai – 2 km
Medšarkiai – 1,2 km
Blank-50px.png
Sausdravai – 0,5 km
ŠVENTOJI – 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ilginiai – 2,8 km
Želviai – 4 km Lazdininkai – 2 km Juzumai – 1 km
DARBĖNAI – 2,7 km