Mažučiai (Kretinga)
Kitos reikšmės – Mažučiai (reikšmės).
| Mažučiai | ||
|---|---|---|
  Mažučiai |
||
| 56°01′23″š. pl. 21°13′05″r. ilg. / 56.023°š. pl. 21.218°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 17 | |
 Vikiteka |
Mažučiai (Kretinga) | |
Mažučiai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2,7 km į šiaurės vakarus nuo Darbėnų, abipus kelio Darbėnai-Kalgraužiai, Darbos dešiniajame krante. 2007 m. kaime pradėtas kurti japoniškas kraštovaizdžio parkas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mažučių kaimas įkurtas apie XVI-XVII a. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Mažutis daugiskaitos. Priklausė Platelių, vėliau – Palangos seniūnijos Palangos dvarui, kurio valdos buvo administruojamos iš Darbėnų dvaro. XVIII a. kaimo žemėje įkurtas Mažučių palivarkas, kurį XVIII a. pabaigoje jau valdė baronai fon Rucenai (von Rutzen).
1923 m. Mažučiuose buvo 1 ūkis.[2] Lietuvos žemės reformos metu dalis dvaro žemių buvo paimta valstybės nuosavybėn ir išdalinta buvusiems kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, o naujoji gyvenvietė 1927 m. pavadinta Mažučių kaimu.[3] Jo dalimi tapo ir Darbos upelio dešiniajame krante buvusio vienkieminio Sereikių kaimo sodybos.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 57 | 76 | 129 | 111 | 36 | 20 | 23 | 13 | 17 | ||
| ||||||||||
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaime išliko buvusio Mažučių dvaro sodybos (XVIII a. – XX a. I pusė) fragmentai ir senosios dvaro kapinės (XIX a. – 1940 m.).
Į pietus nuo dvaro sodybos yra aukščiausia šioje apylinkėje kalva, iškylanti 32,4 m virš jūros lygio. Padavimai mena, kad priešistoriniais laikais įplaukus į Šventosios ar Darbos upės žiotis vikingams, vietos gyventojai ant kalvos užkurdavo didžiulį laužą, kuris pranešdavo artimiausioms bendruomenėms apie besiartinantį priešą.
Kitas pasakojimas byloja, kad kalvą, nuo kurios atsiveria apylinkių panorama, buvo pamėgęs muzikuoti ateidavęs žmogus. Dėl to ji buvusi pavadinta Muzikanto kalnu.
Manoma, kad senovėje ant kalvos galėjusi veikti pagonių šventykla, o į šiaurę nuo jos stūksančioje aukštumoje buvusi įtvirtinta senovės gyvenvietė – piliakalnis, kuris sunaikintas statant Mažučių palivarko sodybą.
2005 m. Julius Kanarskas atliko kalvos žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Jų metu ištirtas 72 m² dydžio plotas, kuriame aptikti XX a. I pusės sodybos ūkinio pastato pamatai, surinkta 373 žiestos bei glazūruotos keramikos ir stiklo šukių, degto molio plytų, čerpių, puodyninių ir plokščiųjų koklių nuolaužų, geležinių dirbinių, būdingų XVIII a. pabaigai – XX a. I pusei. Taip pat rasta 1757 m. Klėvėje (Prūsijos karalystė), kaldinta Prūsijos karaliaus Frydricho II 6 grašių sidabro moneta.[12]
Šiuo metu kalvoje rengiamas japoniškas sodas „Dainuojančių akmenų slėnis „Madzuchai““.[13]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 112
- ↑ Vyriausybės žinios. – 1927. – Nr. 261. – P. 7
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. – Vilnius, 2006. – P. 476, Nr. 43
- ↑ Irena Šeškevičienė. Japoniškas sodas „Madzuchai“ jau priima lankytojus. – Pajūrio naujienos. – 2008, rugsėjo 19
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Irena Šeškevičienė. Kurti japoniškus sodus mokėsi Tekančios saulės šalyje. – Pajūrio naujienos. 2009, balandžio 24
- Irena Šeškevičienė. Japoniškas sodas – „gyvas“ projektas. – Pajūrio naujienos. – 2009, gegužės 22
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Kalgraužiai – 3,6 km Drumulis – 3 km |
Laukžemė – 4 km | Medomiškiai – 2 km Medšarkiai – 1,2 km |
| |||||||
| Sausdravai – 0,5 km ŠVENTOJI – 8 km |
|
Ilginiai – 2,8 km | |||||||||
| Želviai – 4 km | Lazdininkai – 2 km | Juzumai – 1 km DARBĖNAI – 2,7 km | |||||||||
