Kvecių kapinynas
| Kvecių kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Kvecių kapinynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 1,78 ha | ||
| Naudotas | X–XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1966, 1982, 1992 m. | ||
| Tirtas | 1963, 1980 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 5252 / A453P; AR534 / | ||
Kvecių kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5252, senas registro kodas - A453P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR534) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kveciuose (Kretingos seniūnija), 0,9 km į pietvakarius nuo kelio 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai ir 0,23 km į šiaurę nuo kelio Kretingsodis–Kiauleikiai, Tenžės kairiajame krante.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtas I tūkstantmečio pr. m. e. pilkapyno teritorijoje, masyvios kalvos, vadinamos Kapų pušynėliu, viršūnėje bei vakariniame ir pietiniame šlaituose, kurie leidžiasi į Tenžės slėnį. Teritorija apaugusi ir apsodinta pušelėmis, šiaurės vakarinėje jos dalyje yra archeologinių tyrimų metu atidengtas pilkapis, o pietiniame pakraštyje – kaimo kapinaitės, vad. Maro kapeliais.
Teritorija – 1,78 ha.
0,62 km į šiaurės rytus buvo Kvecių II pilkapynas, vadinamas Katmilžiais, Kaukuru.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė: 1963 m. – Lietuvos istorijos institutas ir Kretingos muziejus (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius), 1980 m. – Ignas Jablonskis.
Žvalgė: 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Kultūros paveldo centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas).
1963 m. ištirtas 1 degintinis X–XI a. kapas su žalvarinėmis ir geležinėmis įkapėmis.[1] 1980 m. aptiktas degintinis kapas urnoje su įkapėmis, kurios datuojamos XI–XII a.[2] Kapinyno teritorijoje rasta degintinių kauliukų, žalvarinis įvijinis žiedas, lankinės segės dalis, gintaro karoliukas.[3]
Radinius saugo Kretingos muziejus.
1992 m. kapinynas įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą,[4] 1997 m. registruotas kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše,[5] 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu,[6] 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mokslas, 1977. – T. 3. – Eil. Nr. 318
- ↑ Ignas Jablonskis. Kveciai, Kretingos raj. (1980.X.18 aptiktas apardytas kapas) – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F., 1, b. 762
Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, b. 298 - ↑ Algimantas Merkevičius. Kvecių km. (Kretingos raj.) pilkapių - kapinyno tyrinėjimų ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 186
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1992. – Eil. Nr. AR534
- ↑ Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr.14. – P. 11
- ↑ Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 27 d. – Nr. 49. – P. 55
- ↑ Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034