Kvecių pilkapynas

Kvecių pilkapynas
Kapų pušynėlio – Kvecių pilkapyno vaizdas nuo Treinupio slėnio
Kvecių pilkapynas
Koordinatės	55°54′36″ š. pl. 21°12′44″ r. ilg.
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Kretingos seniūnija
Plotas	0,42 ha
Naudotas	I tūkstantmetis iki Kr.
Žvalgytas	1950, 1958, 1982, 1992 m.
Tirtas	1963 m.
Registro Nr.	u. k. 5252 / AR534 /

Kvecių pilkapynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5252, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR534) – pilkapynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kveciuose (Kretingos seniūnija), 1,1 km į vakarus nuo kelio  2308  Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai , Tenžės kairiajame krante.

Vieta

Įrengtas masyvios kalvos, vadinamos Kapų pušynėliu, viršūnėje. Šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje yra tyrimų metu atidengtas ir eksponavimui paliktas didžiojo pilkapio pagrindas, kurį sudaro koncentriniai akmenų žiedai, o pilkapio vietą juosia žemių sampilas, apaugęs želdiniais. Į pietus ir pietryčius nuo šio pilkapio pastebimi dar 3–4 pilkapių sampilai, kurių skersmuo 10–15 m, aukštis – iki 20–30 cm. Teritorija apaugusi ir apsodinta pavienėmis pušelėmis.

Teritorija – apie 0,42 ha.

Į pietus nuo pilkapyno yra Kvecių senosios kapinės, pilkapyno teritorijoje ir aplinkui plyti Kvecių kapinynas. 0,62 km į šiaurės rytus buvo Kvecių II pilkapynas, vadinamas Katmilžiais.

1963 m. ištirto I pilkapio vaizdas

Tyrimai

1950 m. pilkapyną išaiškino Ignas Jablonskis, 1958 m. žvalgė – Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Kultūros paveldo centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas). 1963 m. tyrinėjo Istorijos instituto ir Kretingos kraštotyros muziejaus ekspedicija (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius, talkino Juozas Mickevičius).

Pilkapyną sudarė 6–7 pilkapių grupė, iš kurios išliko 4–5 apardyti pilkapiai. 1963 m. buvo ištirti 2 pilkapiai. Nustatyta, kad I pilkapio sampilas buvo 13 m skersmens ir 1,63 m aukščio, jo pagrindą sudarė 2 koncentriniai akmenų vainikai, o pačiame centre rasta smulkių akmenų grindinys. II pilkapio sampilo skersmuo 6 m, aukštis – 1 m. I pilkapyje rasta 12 žmonių ir 1 žirgo, II pilkapyje – 4 žmonių kapai. Mirusieji laidoti sudeginti, lipdytose molinėse urnose, be įkapių. Žirgas palaidotas nedegintas. Kapai datuojami bronzos amžiaus pabaiga – ankstyvuoju geležies amžiumi. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

1972–1992 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR534), 1992 m. pilkapyno teritorija priskirta Kvecių kapinynui.