Korsikinis kiškis
| Lepus corsicanus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lepus corsicanus | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lepus corsicanus de Winton, 1898 |
Korsikinis kiškis (Apenininis kiškis, Italinis kiškis) (lot. Lepus corsicanus, angl. Corsican hare) – kiškinių šeimos žinduolis, gyvenantis tik centrinėje bei pietų Italijoje ir Korsikos saloje. Anksčiau laikytas pilkojo kiškio (lot. lepus europaeus) porūšiu. Iki XX a. vidurio manyta, jog korsikiniai kiškiai išnykę, tačiau naujai atradus šių žvėrelių genetiniai tyrimai parodė, jog tai atskira rūšis.
Fizinės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Korsikinio kiškio kaklas, pečiai ir šlaunys apaugę rausvai pilku, nugara – juosvai pilku, nugara – baltu kailiu. Užauga 55–61 cm ilgio, sveria kiek daugiau nei 2 kg. Ausys užauga net iki 11 cm ilgio. Akys didelės, rudos. Užpakalinės kojos tvirtesnės už priekines, paprastai apie 13 cm ilgio su 4 pirščiukais. Priekinės kojos turi 5 pirščiukus.
Nuo pilkojo kiškio skiriasi rausvesniu kailiu, ilgesnėmis ausimis ir užpakalinėmis kojomis bei mažesne kūno mase. Be to, korsikinio kiškio pilvas visuomet baltas, o nugara – tamsesnių spalvų.
Buveinė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įsikuria kirtimuose, lapuočių miškuose, krūmotose vietovėse. Gyvena kopose, pasėlių laukuose, netgi arčiau miestų. Tiek žemumų, tiek aukštikalnių žvėrelis – gali gyventi ir 1–2 km aukštyje.
Daugiausia gyvena pietinėje Italijos dalyje – nuo Umbrijos iki pietinės Toskanos. Taip pat Korsikoje ir Sicilijoje. Aplink Siciliją esančiose salose korsikinis kiškis neaptiktas.
Veisimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauginasi beveik visus metus, išskyrus spalio–gruodžio mėn. Aukštikalnių patelės per metus išveda 3–4 vadas, o žemumose šis skaičius gali būti ir didesnis. Nėštumas trunka apie 41 dieną. Vadoje būna 1–5 kiškiukai. Patelė rūpinasi jaunikliais tol, kol šie sulaukia visiškos brandos.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta augaliniu maistu. Skabo žoles, viksvas, ėda žirnius, astras. Nevengia agurklių, gvazdikų, kopūstų, buksmedžių žievės, morkų, rožių ir kitų augalų. Mėgsta sėklas, medžių žievę, riešutus bei grūdus.
Priešai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Moka išsisukti nuo priešų, labai greitai bėgdami. Korsikinius kiškius gaudo vilkai, lapės, žebenkštys, barsukai, kiaunės, šeškai, plėšrieji paukščiai, vilpišiai. Vienas didžiausių priešų – žmogus. Dėl nevaržomos medžioklės XX a. korsikiniai kiškiai buvo beveik visiškai išnykę.