Konstantinas Žukas
| Konstantinas Žukas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1884 m. gruodžio 17 d. Kaunas, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1962 m. sausio 22 d. (77 metai) Klyvlendas, JAV
|
| Steigiamojo Seimo atstovas | |
| Veikla | Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas, karo pedagogikos pradininkas |
| Partija | Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga |
| Alma mater | Vilniaus karo mokykla |
 Vikiteka |
Konstantinas Žukas |
Konstantinas Žukas (1884 m. gruodžio 17 d. Kaune – 1962 m. sausio 22 d. Klyvlende, JAV) – Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas, karo pedagogikos pradininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė Kauno pradžios mokyklą, tėvams persikėlus į Obelius, geležinkelio stotyje mokėsi dirbti telegrafu. 1899 m. su šeima išvyko į Sibirą, gyveno ir dirbo telegrafistu Ačinske ir Krasnojarske.
1906 m. grįžo į Lietuvą ir eksternu išlaikė Kauno gimnazijos baigimo egzaminus. Vėliau savanoriu įstojo į Rusijos imperijos kariuomenę. 1907–1910 m. mokėsi Vilniaus karo mokykloje. Gavęs paskyrimą į Charkovą, 121-ajame pėstininkų pulke tarnavo ryšių komandos viršininku.[1] Pirmojo pasaulinio karo metais divizijos ryšių viršininkas Galicijos fronte, kapitonas.
1918 m. grįžo į Lietuvą, organizavo Raseinių miliciją, tapo jos vadu. Nuo 1919 m. vasario 8 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, paskirtas į 1-ąjį pėstininkų pulką. Marijampolės ryšių komandos viršininkas, atsargos bataliono vadas, majoras. Nuo 1919 m. gegužės mėn. Užnemunės fronto vadas.
1920 m. balandžio 14 d. – 1921 m. birželio 30 d. Steigiamojo Seimo Lietuvos valstiečių liaudininkų atstovas. 1920 m. birželio 19 d. – 1921 m. balandžio 7 d. Kazio Griniaus VI Vyriausybės Krašto apsaugos ministras, pulkininkas. Be to, 1920 m. liepos 7 d. – 1921 m. balandžio 7 d. ir Vyriausiasis kariuomenės vadas. Seimo nario mandato atsisakė.[2]
Vėliau Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininko padėjėjas, nuo 1922 m. kovo mėn. 4-osios Pasienio divizijos vadas, organizavo pasienio apsaugos kariuomenę. Nuo 1924 m. 2-osios divizijos štabo viršininkas. Aukštųjų karininkų kursų ir Vytauto Didžiojo karo mokyklos dėstytojas.[3] 1926 m. generolas leitenantas, išėjo į atsargą, dirbo užsienio firmų atstovu.
Bendradarbiavo leidiniuose „Mūsų žinynas“, „Kardas“. Parašė Lietuvos kariuomenės vidaus tarnybos statutą.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Klyvlende, dalyvavo Lietuvių karių veteranų sąjungos Ramovės veikloje.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žvelgiant į praeitį. Žmogaus ir kario atsiminimai. Medžiaga istorikams. 1959 m.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žukas Konstantinas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1966, t. 35, p. 421.
- Truska L., Žukas Konstantinas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 447–449.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- ↑ Nijolė Janulaitienė. Vaclovo Biržiškos ir Konstantino Žuko karinės pedagogikos idėjos ugdymo mokslo kaitos kontekste. – TILTAI: Klaipėdos universitetas, 2006. – Nr. 4 (37)