Kilija
Kilija ukr. Кілія | |
---|---|
Kilija žvelgiant iš cerkvės | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Odesos sritis |
Rajonas | Izmajilo rajonas |
Įkūrimo data | 862 m. m. |
Gyventojų | 18 745 |
Plotas | 31 km² |
Tankumas | 605 žm./km² |
Altitudė | 3 m |
Kilija (ukr. Кілія, rus. Килия, rumun. Chilia, gr. Αχιλλεια, turk. Kily) – miestas pietvakarių Ukrainoje, Odesos srityje. Įsikūręs Dunojaus deltoje, Besarabijos Budžako istorinėje srityje. Dunojaus Kilijos protaka, skirianti Ukrainą nuo Rumunijos, pavadinta Kilijos vardu. Rumunijos pusėje įsikūrusi Senoji Kilija.
Uostas. Laivų remontas, aliejaus gamyba.[2]
2019 m. 55,41 % miesto gyventojų buvo ukrainiečiai, 28,41 % – rusai, 9,67 % – moldavai, 3,63 % – bulgarai, 0,91 % – gagaūzai.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kitame krante esanti Senoji Kilija buvo įkurta Bizantijos gyventojų kaip κελλίa. Pirmą kartą paminėta 1241 m. Ilchanato kronikininko Rašido ad Dino darbuose.
Dabartinis Kilijos miestas kaip Nova Kiliya buvo įkurtas moldavų; pagrindinis jų uostamiestis. 1484 m. miestą užgrobė Osmanų imperija. 1790 m. atiteko rusams.
Iki 2020 m. – Kilijos rajono centras.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Odessa, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 209
- ↑ Національний склад міст | Datatowel.in.ua.