Pereiti prie turinio

Khamčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Khamčiai
Khamčių vyras (Birma, 1906 m.)
Khamčių vyras (Birma, 1906 m.)
Gyventojų skaičius ~13 000
Populiacija šalyse Indijos vėliava Indija (Arunačal Pradešas): >100tūkst.
Mianmaro vėliava Mianmaras: ~2000
Kalba (-os) khamčių
Religijos budizmas
Giminingos etninės grupės khamjangai, dajai, šanai, ahomai (asamiečiai), lu ir kt.
Vikiteka: Khamčiai

Khamčiai (mjan. ခန္တီးရှမ်းလူမျိုး , taj. ชาวไทคำตี่ = Chao Tai Kam Dtee) – tauta, gyvenanti šiaurės rytų Indijoje (rytų Arunačal Pradeše) ir šiaurės vakarų Mianmare (Sagaine). Khamčių kalba priklauso tajų-kadajų kalbų šeimai. Pagrindinės tarmės: Asamo, Šiaurės Mianmaro, Sinkalingo khamčių. Naudoja šanų rašto pagrindu sukurtą raštą (mjanmų rašto atmaina). Išpažįsta theravados atšakos budizmą.

Į dabartinius gyvenamus plotus khamčiai atsikėlė drauge su tajų banga mūsų eros pradžioje. Jų kėlimasis tęsėsi iki XVIII a. pab.

Verčiasi daugiausia ariamąja laistomąja žemdirbyste (ryžiai, džiutas, garstyčios, bulvės, daržovės). Laiko buivolus, naminius paukščius. Taip pat žvejoja, kartais medžioja. Svarbus verslas – laukinių dramblių gaudymas ir jaukinimas pardavimui. Amatai: audimas, pynimas, kalyba, dailidystė. Seniau khamčiai garsėjo savo dramblio kaulo bei medžio drožiniais, sidabro dirbiniais. Mainosi prekėmis su kaimyninėmis tautomis bei asamiečiais. Dalis khamčių dirba samdomus darbus statybose.

Khamčių buities iliustracija (Dž. Nehru muziejus, Itanagaras)

Khamčiai išsibarstę 7 kaimuose, esančiuose upių slėniuose. Namai panašūs į birmiečių – ant polių, su bambuko stiebų sienomis ir keturšlaičiais stogais iš žolės arba sausų lapų. Į namą patenkama pro atvirą terasą, į kurią veda laiptai.

Apranga taip pat birmietiška: vyrų – medvilniniai marškiniai ilgomis rankovėmis, sijonai (lungiai); moterų – medvilninė arba šilkinė, paprastai balta, kofta ir spalvingas sijonas. Moterys nešioja sidabrinius papuošalus ir spalvotus karolius.

Pagrindinis khamčių maistas – ryžiai, žuvis, daržovės.

Kaimą valdo seniūnų taryba, kuri išrenka kaimo vadą. Išlikusios patrilinijinės giminės. Šeima monogaminė, dažnai didžioji. Paplitusios santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių.

Būdingos spalvingos šventės ir ceremonijos, susijusios su Budos gyvenimo vaizdiniais.[1]

  1. Кхамти,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.