Kazimieras Narbutas

Kazimieras Narbutas
Narbutai
Herbas „Traby“
Gimė	1738 m. sausio 3 d. Dokudava arba Kruopa, Lydos apskritis
Mirė	1807 m. kovo 17 d. (69 metai) Radivoniškės, Lydos apskritis
Veikla	filosofas
Išsilavinimas	teisės mokslų daktaras
Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas
Vikiteka	Kazimieras Narbutas

Kazimieras Narbutas (tikroji pavardė lenk. Kazimierz Narbutt, Danielius Narbutas, 1738 m. sausio 3 d. Dokudava arba Kruopa, Lydos apskritis – 1807 m. kovo 17 d. Radivoniškės, Lydos apskritis) – Lietuvos ir Lenkijos filosofas.

Biografija

Gimė vidutinio bajoro, aktyviai dalyvavusio krašto politiniame gyvenime, šeimoje. 1755 m. stodamas į pijorus gavo Kazimiero vardą. 1755–1757 m. studijavo Pinsko apskrities Lubiešovo pijorų seminarijoje, 1757–1759 m. Dombrovicų (dab. Dubrovicai, Rovno sritis, Ukraina) pijorų kolegijoje. Baigęs žemesniąją pijorų mokyklą, 1759 m. jis įstojo į Vilniaus pijorų kolegiją, kurioje studijavo filosofiją, matematiką, užsienio kalbas. Pijorų mokyklos pasaulietiniams mokslams buvo palankesnės negu jėzuitų – prie savo mokyklų pijorai kūrė bibliotekas, laboratorijas, botanikos sodus. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių Narbutas, baigęs Vilniaus pijorų kolegiją, užuot studijavęs Vilniaus akademijoje išvyko mokytis į užsienį. Ketverius metus Romoje jis klausėsi filosofijos, teologijos ir kitų mokslų paskaitų. 1761 m. įšventintas kunigu.

Nuo 1764 m. Dombrovicų pijorų kolegijos filosofijos, istorijos, retorikos, prancūzų kalbos dėstytojas, kolegijos rektorius. 1767–1771 m. Vilniaus pijorų kolegijos dėstytojas, rektorius, kurį laiką vadovavo Vilniaus pijorų spaustuvei. 1772–1774 m. lankėsi Prancūzijoje, gyveno Paryžiuje, bendravo su prancūzų švietėjais, lankėsi Vokietijoje. 1774–1794 m. gyveno Varšuvoje, dirbo Edukacinės komisijos vadovėlių rengimo draugijoje, rūpinosi, kad vadovėliai atitiktų naujųjų amžių dvasią, švietimo reikalavimus. Krokuvos akademija jam suteikė teisės mokslų daktaro laipsnį.

Mėgo poeziją, pats parašė nemažą pluoštą eilėraščių, dažnai juos spausdino nenurodydamas pavardės.

Mokslinė veikla

Filosofijoje ir logikoje rėmėsi idėjomis, kurias skleidė Renė Dekartas, Kristianas Volfas, Antonijus Genovezis. Jo netenkino scholastinė natūrfilosofija. Jį domino teorinės filosofijos problemos ir gamtos mokslai. Teigė samprotavimų laisvę, sveikojo proto, kuriuo pagrįsta filosofijos laisvė ir religijos sambūvį. Sekdamas Šviečiamojo amžiaus vyraujančia ribota nuostata, logiką traktavo kaip pažinimo teoriją, grindžiamą psichologiniais elementais. Abejonę laikė būtina pažinimo dalimi. Pabrėžė patyrimo vaidmenį – daiktų požymiai randami patyrimu ir indukciškai apibendrinami. Mąstymo klaidų ieškojo ir socialinėje tikrovėje. Etiką apibrėžė kaip prigimtinės moralės teoriją, politiką – kaip prigimtinės teisės teoriją, jas laikė dorovinio ir pilietinio atsinaujinimo teoriniu pagrindu. Ekonomines reformas siūlė įgyvendinti taikant gamtos mokslus.

1769 m. Narbutas parašė reikšmingiausią savo veikalą „Logika, arba Mąstymo ir daiktų apgalvojimo mokslas“, vėliau išėjo dar keturi šio veikalo leidimai. Tai pirmas originalus logikos vadovėlis lenkų kalba. Jame Narbutas trumpai išdėstė savo pažiūras pagrindiniais filosofijos klausimais, propagavo Švietimo epochos racionalistų pažinimo teorijos principus. Logikos pratarmėje pabrėžė filosofinės literatūros leidimo gimtąja kalba svarbą, vėliau šią mintį jis ne kartą kėlė Edukacinėje komisijoje. Jis pradininkas to sąjūdžio, kurį vėliau tęsė Teodoras Narbutas, Simonas Stanevičius, Liudvikas Adomas Jucevičius, Simonas Daukantas, tik jiems rašyti gimtąja kalba reiškė rašyti lietuviškai.

Įvertinimas

• 1793 m. Šv. Stanislovo ordinas

Bibliografija

• Logika aba Mąstymo ir daiktų apgalvojimo mokslas (Logika, czyli rozważania i rozsądzania rzeczy nauką), 1769 m., 4 leidimas 1791 m., lietuvių kalba 1989 m.
• Rinktiniai filosofijos teiginiai, 1771 m., lietuvių kalba 1989 m.
• Raštai, redagavo Aldona Radžvilienė. – Vilnius: Mintis, 1990. – ISBN 9785417003325