Varnių koncentracijos stovykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Varnių koncentracijos stovyklos pastatas, dabar – Žemaičių vyskupystės muziejus

Varnių koncentracijos stovykla – įkalinimo įstaiga, veikusi 19271931 m. Varniuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koncentracijos stovykla įkurta Krašto apsaugos ministro Antano Merkio iniciatyva anksčiau Žemaičių vyskupijai priklausiusiuose pastatuose, iškart po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo.[1] Į šią įkalinimo įstaigą karo komendantai siuntė politinės policijos ir apskričių viršininkų atrinktus asmenis, kurie buvo nubausti administracinėmis bausmėmis už politinę veiklą. Daugiausiai šių asmenų kalėjo 1927 m. po Tauragės pučo (iki 150).

Stovykla buvo uždaryta 1931 m. spalio mėn., iškilus ekonominiams sunkumams.[2]

Kaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stovykloje kalėjo:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://www.archyvai.lt/lt/fondai/laisves_apribojimas/lcva_f301.html Archyvuota kopija 2022-09-25 iš Wayback Machine projekto.
  2. Varnių koncentracijos stovykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 461

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. / Modestas Kuodys. – Vilnius: Versus aureus, 2007. – 206 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-010-2