Druskožemis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ujūnio druskožemis
Cono de Arita, Arisaro druskožemis (Argentina)

Druskožemis (isp. Salar) – plokščia lyguma, padengta druskų (chloro, nitratų, boro ir kt.) ir kitų mineralų sluoksniu. Susidaro dykumose ar kitose sausringose vietose išdžiuvus druskos ežerui. Druskožemis susidaro tik ten, kur garuojamumas viršija kritulių kiekį.

Kai kurie druskožemiai (pavyzdžiui, Bonevilio druskožemis JAV) naudojami greičio lenktynėms. Tačiau dalyje druskožemių (pavyzdžiui, Kataros) būna pavojingų purvo ar vandens sankaupų, į kurias gali įsmegti transporto priemonė.

Druskožemiai nemaišytini su žmonių sukurtais druskos garinimo tvenkiniais.

Didžiausi druskožemiai plyti centriniuose Anduose, bei JAV Didžiajame Baseine. Didžiausias pasaulyje – Bolivijoje esantis Ujūnio druskožemis, kurio plotas 10 582 km².[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]