Karl Pajusalu
| Karl Pajusalu | |
|---|---|
| |
| Karlas Pajusalu 2011 m. | |
| Gimė | 1963 m. birželio 20 d. |
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Tartu universitetas |
Karlas Pajusalu (est. Karl Pajusalu, g. 1963 m. birželio 20 d.) – estų kalbininkas, Tartu universiteto estų tarmėtyros ir estų kalbos istorijos profesorius, Estijos mokslų akademijos narys (nuo 2011 m.).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1981 m. baigė Pernu 1–ąją vidurinę mokyklą, 1986 m. – Tartu valstybiniame universitete estų filologiją. Filologijos magistras (1992 m., Tartu universitetas), disertacijos tema – „Kamiengalis e Karksio tarmės veiksmažodžių formose“. Vėliau jis buvo Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslo darbuotojas, mokėsi doktorantūros studijose Turku universitete. 1996 m. apgynė daktaro disertaciją „Multiple linguistic contacts in South Estonian: variation of verb inflection in Karksi“ („Daugialypiai kalbiniai kontaktai pietų estų kalboje: veiksmažodžio kaitybos variacija Karksio tarmėje“). 1998 m. grįžo į Tartu universitetą išeiti podoktorantūros programos ir iki šiol dirba Tartu.
1997–1998 m. Tartu universiteto estų kalbos neetatinis docentas, Filosofijos fakulteto prodekanas, 1998–2000 m. estų kalbos istorijos docentas, 2000 m. – estų kalbos, jos istorijos bei estų tarmių profesorius, 2001–2003 m. ir 2011–2012 m. – kviestinis estų kalbos profesorius Helsinkio universitete, 2004–2007 m. – taip pat ir Finougrų filologijos katedros vedėjas, 2008–2011 m. Tartu universiteto Estų kalbos katedros vedėjas. Dėsto estų kalbos istoriją ir tarmes, kalbos teoriją, kalbos variacijų tyrimo metodus.[1]
2011 m. išrinktas Estijos mokslų akademijos nariu kalbotyros srityje. K. Pajusalu yra Akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų katedros narys.
2015 m. buvo išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu.[2]
2024 m. sausio 15 d. įkurtos Lyvių kalbos ekspertų komisijos pirmininkas.[3][4]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
K. Pajusalu skaitė pranešimą konferencijoje „Lyviai. Žemė. Žmonės. Istorija“, vykusioje Tartu universiteto istorijos muziejuje 2011 m. lapkričio 5 d. Daugiausia K. Pajusalu tiria estų kalbos ir jai giminingų kalbų fonetinės, gramatinės sandaros dinamiką, pietų estų tarmių niveliavimąsi ir estų subkalbų formavimąsi. K. Pajusalu yra paskelbęs daugiau kaip 220 mokslinių straipsnių.
Poetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
K. Pajusalu Ķempi Kārl slapyvardžiu yra pasireiškęs kaip poetas. 2013 m. K. Pajusalu Ķempi Kārl slapyvardžiu išleido pirmą istorijoje knygą Vidžemės Salacos lyvių tarme – eilėraščių rinkinį „Salats joug kolm aģa“ („Salacos upės trys krantai”). Salacos lyvių tarmė iš kasdienės vartosenos pasitraukė prieš 150 metų. Šiame poezijos rinkinyje tekstai pateikti taip pat ir estų bei latvių kalbomis.[5] 2013 m. Salacos lyvių tarme ir estų kalba išleido kitą poezijos rinkinį – „Toini sina“ („Kitas tu“).[6][7] Kartu su Baiba Damberga ir Valtu Ernštreitu 2018 m. publikavo lyvių poezijos rinkinį „Trillium“. Baiba Damberga ir Valtas Ernštreitas rašė Kuršo lyvių, o Ķempi Kārl, kaip ir ankstesniuose rinkiniuose, – Salacos lyvių tarme. Poezijos rinkinys „Trillium“ įnešė svarbų indėlį į Kuršo ir Salacos lyvių raštiją, taip pat liudija lyvių kalbos ir literatūros, kurioms gresia išnykimas, gajumą. 2023 m. Salacos lyvių tarme jis išleido savo poezijos rinkinį „Ēzkyrdiz vīzd“ („Artumo formos“), kuriame tekstai pateikiami taip pat ir latvių bei estų kalbomis.[8] Karlas Pajusalu laikomas geriausiu Salacos lyvių tarmės žinovu.[9]
Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karlas Pajusalu – jūreivio sūnus.
Jis vedęs estų kalbininkę Renatę Pajusalu, turi du sūnus ir dukrą.
Pasiekimai ir apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1997 m. – Estijos Respublikos mokslo premija
- 2001 m. – metinis žurnalo „Kalba ir literatūra“ (est. Keele ja Kirjandus) apdovanojimas
- 2011 m. – Estijos mokslų akademijos narys
- 2015 m. – Latvijos mokslų akademijos užsienio narys
- 2015 m. – Baltosios žvaigždės III laipsnio ordinas
- 2016 m. – Latvijos universiteto garbės daktaras
- 2019 m. – Latvijos Pripažinimo kryžiaus IV laipsnis (ordino karininkas)[10]
- 2019 m. – Latvijos literatūros metų apdovanojimas[11]
- 2022 m. – Baltijos Asamblėjos medalis
- 2022 m. – Tartu universiteto medalis
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Eesti Teaduse Biograafiline Leksikon, 3. köide
- ↑ Neljas eestlane valiti Läti teaduste akadeemia välisliikmeks, Nuoroda tikrinta 2022-05-25
- ↑ Gundega Blumberga (2024-01-16). „APSTIPRINĀTA LĪBIEŠU VALODAS EKSPERTU KOMISIJA“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2024-02-06.
- ↑ „Tämpõ sai kēratõd istōrij - LI Līvõd institūt | Facebook“. www.facebook.com. 2024-03-15. Nuoroda tikrinta 2024-03-15.
- ↑ livones.net, G. Blumberga (2013-07-04): Ķempju Kārļa „Salacas upes trīs krasti”, Nuoroda tikrinta 2022-05-25
- ↑ „Trillium“ Archyvuota kopija 2022-01-29 iš Wayback Machine projekto., Nuoroda tikrinta 2022-05-28
- ↑ Toini sina, Nuoroda tikrinta 2022-05-28
- ↑ „Lībiešu mantojuma gads“. libiesugads.lv. Nuoroda tikrinta 2023-06-22.
- ↑ Erelt, Pekka. Liivi luulet tõlgiti esimest korda inglise keelde. Eesti Ekspress, 2018-07-18, Nuoroda tikrinta 2022-05-25
- ↑ Par Atzinības krusta piešķiršanu. Ordeņu kapitula paziņojums Nr.7, Rīgā 2019.gada 8.aprīlī. Latvijas Vēstnesis, 10.04.2019., Nr. 72 (6411), oficiālās publikācijas Nr.: 2019/72.8, Nuoroda tikrinta 2022-05-25
- ↑ „Godalgoti Latvijas Literatūras gada balvas 2019 uzvarētāji“. satori.lv. 2019-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-06-29.