Salaca

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salaca
„Angelų urvas“ Salacoje
„Angelų urvas“ Salacoje
Ilgis 95 km
Baseino plotas 3420 km²
Vidutinis debitas 31,3 m³/s
Ištakos Burtniekas
Žiotys Rygos įlanka
Šalys Latvijos vėliava Latvija

Salaca (latv. Salaca, est. Salatsi) – upė Latvijos šiaurėje, Vidžemėje. Išteka iš ketvirtojo pagal dydį Latvijos ežero Burtnieko. Aukštupyje ir vidurupyje teka per Vidžemės aukštumos vakarinę dalį, žemupyje - per Pajūrio žemumą.[1] Įteka į Rygos įlanką ties Salacgryva. Salacos baseino plots 3600 kv. km, 98 proc. baseino yra Latvijoje[2] ir 2 proc. Estijoje.

Didesni intakai: kairieji Korgė (33 km), Jugla, Igė (49 km), Kirelė; dešinieji Ramata (30 km), Dzirnupė.[3][4] Metinis nuotėkis – 1,54 km³.[2]

Upė teka miškingomis vietovėmis, kerta devono eros raudonojo smiltainio uolienas. Upės slėnis yra apie 20 m gylio, siauras ir stačiais krantais, šalia upės yra vaizdingos atodangos ir urvai, kai kur susidarę slenksčiai. Upės plotis siekia 25-55 m, žiotyse - iki 200 m.[5]

Prie Salacos įsikūrę miestai: Mazsalaca, Staicelė, Salacgryva.

Upėje gyvena 42 rūšių žuvys, iš jų 30 - gėlo vandens žuvys[5], tarp jų - ešeriai, lydekos, kuojos. Salaca yra labai svarbi lašišų populiacijai, nes čia yra daug jų neštaviečių.[6] Upėje taip pat gausu nėgių, kurios tradiciškai gaudomos žiemą, joms migruojant upe žemyn.[6]

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saugant ypatingą upės aplinką 1977 m. įsteigtas Salacos slėnio gamtos parkas (nuo Mazsalacos iki Salacgryvos). Parkas (latviškai Salacas ielejas dabas parks) apima 6 251,5 ha teritoriją ir įeina į Šiaurės Vidžemės biosferos rezervatą bei Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą.[7][8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Salaca. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. 2,0 2,1 Irrigation in the Countries of the Former Soviet Union in Figures. Water reports, ISSN 1020-1203. Food & Agriculture Org., 1997. P. ISBN 9789251040713
  3. Salacas baseins, upes.lv. Tikrinta 2020-12-02.
  4. Salaca, Latvijas padomju enciklopēdija, t. 8 (Platp–Singa), Galvenā enciklopēdiju redakcija, Ryga, 1986 m.
  5. 5,0 5,1 SALACA RIVER BASIN SHORT CHARACTERIZATION, g-feuerstein.com. Tikrinta 2020-12-01.
  6. 6,0 6,1 Ceļotājs.lv, Salacas ieleja, archyvinė kopija, Ceļotājs.lv (tikrinta 2020 m. sausio 20 d.)
  7. Dabas aizsardzības pārvalde, "Salacas ieleja", archyvinė kopija, daba.gov.lv (tikrinta 2015-12-10)
  8. I.Godmanis, R.Vējonis, Dabas parka “Salacas ieleja” individuālie aizsardzības un izmantošanas noteikumi, archyvinė kopija, likumi.lv, 2009 (tikrinta 2015-12-10)