Mielkiemis
| Mielkiemis vok. Mehlkehmen rus. Калинино | |
|---|---|
_01.png) | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija |
| Sritis |  Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Nesterovo rajonas |
| Įkūrimo data | 1539 m. (paminėtas) |
| Gyventojų | 499 |
| Pašto kodas | 238024 |
| Tel. kodas | +7 401 44 |
| Kirčiavimas | Miẽlkiemis [1] |
Mielkiemis (vok. Mehlkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Birkenmühle, nuo 1945 m. rus. Мелькемен, nuo 1946 m. Kalininas, rus. Калинино) – gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, 9 km į vakarus nuo Vištyčio ežero ir 9 km į rytus nuo Tolminkiemio, Pisos upės pakrantėje. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietės kaimas.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] Pirmą kartą paminėtas 1539 m. Mylkeym, 1564 m. – Milkiem.[4] 1692 m. įkurta evangelikų liuteronų parapija, 1705 m. (ar 1706 m.) pastatyta bažnyčia, po 1945 m. paversta sandėliu, nuniokota.[5] Nuo XIX a. Mielkiemyje veikė pradinė mokykla.
XIX a. pradžioje gyveno 299, 1939 m. – 1076 žmonės. XIX a. pabaigoje per Mielkiemį nutiestas geležinkelis Tolminkiemis–Žydkiemis. Bažnytkaimyje veikė viešbutis, 4 užeigos namai su krautuvėmis, kepykla, taupomoji kasa, odos dirbinių krautuvė, 2 kalvės, malūnas, spirito varykla, kirpykla, dirbo gydytojas, vaistininkas.[6] 1937 m. prijungti Mažieji Lenkmeškiai (nuo 1938 m. Kleinbirkenmühle) ir Mėsėdai. Po 1945 m. Mielkiemis nuniokotas.
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities kaimas.[7] 1946–2008 m. Kalinino apylinkės (Калининский cовет) centras.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Stalupėnų apskritis | Gumbinės apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Kalinino apylinkė Nesterovo rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietė Nesterovo municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||
| 1885 m. | 1905 m. | 1910 m.[8] | 1933 m.[9] | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 711 | 647 | 670 | 842 | 1 076 | ||
| ||||||
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daug Mielkiemio lietuvininkų mirė per 1709–1711 m. didijį marą ir badą. Iki 1736 m. apsigyveno vokiečių kolonistų; XIX a. lietuvininkai ėmė vokietėti: 1848 m. iš 5486 parapijiečių lietuviškai kalbančių užrašyta 1050 (19,1 %), 1870 m. – 500 (7,8 %), 1897 m. – 54 (0,9 %).
Čia kunigavo lietuviškus pamokslus sakę lietuvių raštijos darbuotojai: 1692–1708 m. Jonas Berentas, 1711–1717 m. G. F. Pušys, 1718 m. – 1725 m. Jurgis Adomas Meisneris, 1736–1753 m. Petras Gotlibas Milkus, 1753–1755 m. T. G. Milkus (Mielcke), 1776–1788 m. Danielius Frydrichas Milkus. Pamaldos lietuvių kalba laikytos keturis kartus per metus, po 1921 m. jų atsisakyta.[10]
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petras Gotlybas Milkus (~1692–1753), pastorius, pirmasis išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.
Apylinkė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kalinino apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės:[11][12]
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai | Buvusių kaimų koordinatės |
| Andrejevka | Андреевка | Klein Schwentischken, nuo 1938 m. Kleinschanzenort | Šventiškės | 54°25′00″ š. pl. 22°31′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.51667°r. ilg. |
| Borovikovas | Боровиково | Szinkuhnen, nuo 1938 m. Schenkenhagen | Šinkūnai | |
| Gončiarovka | Гончаровка | Girnischken, nuo 1938 m. Lichtentann | Girniškės | 54°27′00″ š. pl. 22°37′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.61667°r. ilg. |
| Iljinka | Ильинка | Gut Disselwethen, nuo 1938 m. Disselberg | Disvietai | 54°29′00″ š. pl. 22°32′00″ r. ilg. / 54.48333°š. pl. 22.53333°r. ilg. |
| Iljinskojė | Ильинское | Gut Kassuben | Košūbai | |
| Jakovlevka | Яковлевка | Pellkawen, nuo 1936 m. Pellkauen, nuo 1938 m. | Pelkaviai | 54°22′00″ š. pl. 22°40′00″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.66667°r. ilg. |
| Jemeljanovka | Емельяновка | Groß Schackummen, nuo 1938 m. Gut Groß Eichkamp | Šakumai | |
| Lesistojė | Лесистое | Nassawen | Nesavai | |
| Majakas | Маяк | Dobaue | Dobava | 54°22′00″ š. pl. 22°43′00″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.71667°r. ilg. |
| Malo Zadorožnojė | Мало-Задорожное | Germingkehmen, nuo 1938 m. Germingen | Germinkiemis | 54°27′00″ š. pl. 22°32′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.53333°r. ilg. |
| Prioziornojė | Приозёрное | Groß Kallweitschen, nuo 1938 m. Kornberg | Kalvaičiai | 54°27′00″ š. pl. 22°41′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.68333°r. ilg. |
| Pugačiovas | Пугачёво | Groß Schwentischken, nuo 1938 m. Schanzenort | Šventiškiai | |
| Repinas | Репино | Egglenischken, nuo 1938 m. Tannenmühl | Egleniškiai | 54°28′00″ š. pl. 22°33′00″ r. ilg. / 54.46667°š. pl. 22.55000°r. ilg. |
| Rybinas | Рыбино | Wyszupönen, nuo 1938 m. Kaltensee | Vyžupėnai | 54°25′00″ š. pl. 22°41′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.68333°r. ilg. |
| Šachtnojė | Шахтное | Groß Grigalischken, nuo 1938 m. Ellerbach | Grigališkiai | 54°27′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg. / 54.45000°š. pl. 22.63333°r. ilg. |
| Uvarovas | Уварово | Ribbenischken, nuo 1938 m. Ribbenau | Ribiniškiai | |
| Voikovas | Войково | Krajutkehmen, nuo 1938 m. Dürrfelde | Krajutkiemis | 54°25′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg. / 54.41667°š. pl. 22.63333°r. ilg. |
| Zadorožnojė | Задорожное | Girnuhnen, nuo 1938 m. Rehbusch | Girniūnai | |
| Zarečnojė | Заречное | Groß Lengmeschken, nuo 1938 m. Lengen | Lenkmeškiai | 54°31′00″ š. pl. 22°34′00″ r. ilg. / 54.51667°š. pl. 22.56667°r. ilg. |
| Zaslonovas | Заслоново | Szittkehmen, nuo 1938 m. Wehrkirchen | Žydkiemis | |
| Znamenka | Знаменка | Leegen | Lėgiai |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mielkiemis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 342
- ↑ Mielkiemis. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 100–101
- ↑ Mielkiemis. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-01-16).
- ↑ Mielkiemis (Gov.genealogy.net)
- ↑ Stalupėnų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Stalupėnų apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- ↑ Albertas Juška, Martynas Purvinas. Mielkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 48 psl.
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937