Pelkaviai

Koordinatės: 54°22′00″ š. pl. 22°00′40″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.01111°r. ilg. / 54.36667; 22.01111 (Pelkaviai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Jakovlevka)
Pelkaviai
Jakovlevka

Яковлевка
Pelkaviai Jakovlevka
Pelkaviai
Jakovlevka
54°22′00″ š. pl. 22°00′40″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.01111°r. ilg. / 54.36667; 22.01111 (Pelkaviai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nesterovo rajonas

Pelkaviai[1] rus. arba Jakovlevka (rus. Яковлевка, vok. Pelkawen (19381945 m. vok. Pelkauen)) – kaimas Rusijos šiaurės vakaruose: Kaliningrado srities Nesterovo rajono Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietėje.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas žinomas nuo 1785 metų, jo pavadinimas greičiausiai yra vedinys ir siejamas su lietuvių kalbos vardažodžiu Pelka, Pelkus arba prūsų kalbos žodžiu pelky.[2] Pelkaviai buvo išsimėčiusi gyvenvietė, jos trobėsiai stovėjo Romintos girioje, į šiaurės vakarus nuo Žydkiemio. Nuo 1874 m. priklausė Žydkiemio prūsiškam valsčiui Geldapės apskrityje.[3] 1910 m. kaime suskaičiuoti 210 gyventojai.[4]1933 m. jame gyveno 196, o 1939 m. – 189 kaimiečiai.[5] Tikintieji evangelikai liuteronai priklausė Žydkiemio parapijai, veikė Pelkavių girininkija.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dauguma pelkaviečių pasitraukė į Vokietiją, pokaryje Pelkavių vietoje buvo įsteigtas Jakovlevkos kaimas.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo šiaurės vakaruose iškilusi 195,0 m aukščio kalva, XX a. pr. žemėlapiuose žymima kaip Schlossberg. Tai – jotvingių piliakalnis.[6] Bene pirmasis duomenis apie jį savo knygoje „Erlaeuterungen zur vorgeschichtlichen Uebersichtskarte von Ostpreussen“ 1908 m. paskelbė vokiečių archeologas Emilis Holakas.[7][8] Anksčiau piliakalnis buvo žinomas kaip Pelkawen, Pelkauen, dabar – Jakovlevkos vardu.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762 psl. 295
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762 psl. 295
  3. Rolf Jehke. Amtsbezirk Wehrkirchen/Szittkehmen
  4. Uli Schubert. Gemeindeverzeichnis (Landkreis Goldap)
  5. Michael Rademacher. Deutsch-österreichisches Ortsbuch (Landkreis Goldap) Archyvuota kopija 2012-12-05 iš Archive.is projekto
  6. M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek, psl. 20 Archyvuota kopija 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.
  7. Виштынецкая возвышенность, человек и природа.
  8. Emilio Holako 1908 m. žemėlapis
  9. M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek, psl. 20 Archyvuota kopija 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.