Kalinin K-12
| Kalinin K-12 (ВС-2 2М-22 (К-12)) | |
| |
| Tipas | Eksperimentinis, bombonešis, "skraidantis sparnas" |
|---|---|
| Gamintojas | Voronežo aviacijos gamykla  |
| Kūrėjas | K. Kalinino konsturktorių biuras Charkovo aviacijos institutas |
| Gamybos metai | 1936-1937 |
| Pirmas skrydis | 1936 m. liepos mėn. |
| Pagaminta vnt. | 1 |
„Kalinin K-12“ (pilnas pavadinimas – VS-2 2М-22 (К-12) (rus. ВС-2 2М-22 (К-12)) – eksperimentinis lėktuvas, bombonešio prototipas, iš dalies pagal „skraidančio sparno“ koncepciją, XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje sukurtas Konstantino Kalinino konstruktorių biure (SSRS).
Koncpecija ir konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„K-12“ buvo kuriamas Charkovo aviacijos gamykloje K. Kalinino iniciatyva kaip beuodegis bombonešis. Kiti orlaivio pavadinimai – „Kalinin BS-2“ arba „Žar-Ptica“ („pasakų paukštė“).
Orlaivio pagrindas – audeklu aptraukta suvirintų plieninių vamzdžių konstrukcija. Prototipo nosyje ir galinėje dalyje buvo įrengtos šaulių bokštelių imitacijos. Nesant tradicinės uodegos, abu šaulio bokšteliai turėjo galimybę apšaudyti erdvę beveik 360kampu. Lėktuvas buvo kuriamas su galimybe montuoti pagrindinius tuomet Sovietų Sąjungoje gamintus variklius – М-22, М-49 arba М-52.
Vienintelis pagamintas „K-12“ buvo nudažytas ryškia spalvų schema, pagal rusų pasakų paukščio aprašymus.
Idėja kurti lėktuvą pagal „skraidančio sparno“ koncepciją iš pradžių nesulaukė paramos nei sovietinių KOP, nei CAGI vadovybėje. Vienas pagrindinių oponentų – žinomas aviacijos konstruktorius S. Iljušinas nurodė, kad tokio tipo aerodrinaminės schemos nėra išbandytos praktikoje, aerodiniamniai skaičiavimai rodo prastą orlaivio valdomumą, todėl orlaivis laikytinas tik eksperimentiniu, o teigiamų bandymų aerodinaminiame tunelyje rezultatų atveju – tolimesniems bandymams galima statyti eksperimentinį orlaivį su 75-100 AG galios varikliais.
Bandymai parodė, kad „skraidančio sparno“ tipo lėktuva spasižymi mažesniu oro pasipriešinimu ir 1933 m. SSRS KOP Mokslinių tyrimų instituto (rus. НИИ ВВС) ataskatoje jis buvo įvertintas teigiamai.
Sumažintas (1:2 mastelio) orlaivio modelis be variklių skrydyje buvo išbandytas 1934 m. (pilotas V. Borisovas). Viso buvo atlikta apie 100 skrydžių. Vieno jų metu nulūžo aukščio vairo valdymo svirtis. Orlaivis smigo žemys ir išmetė pilotą iš kabinos. netrukus lėktuvas išsilygino ir spirale pats nusileido ant žemės. Pilotas sėkmingai nusileido parašiutu.
1935 m. Kalininko KB persiklėlė į Voronežą. Pilno dydžio „K-12“ pirmam skrydžiui pakilo 1936 m. liepą. Pilotas V. Borisovas pažymėjo labai geras tūpimo chakarteristikas ir stabilumą ore. Voroneže buvo atlikta iš 46 skrydžių sudaryta gamyklinių bandymų programa. Nuo 1936 m. spalio mėn. iki 1937 m. pabaigos Maskvoje vykdyti valstybiniai orlaivio bandymai.
Pirmajame prototipe buvo įrengtas suporuotas valdymas – šturmano kabinoje buvo sumontuota nuimama vairalazdė. Piloto kabinoje buvo sumntuota tik dalis prietaisų – altimetras, greičio matuoklis, tiuneris ir variklių droseliai be fiksavimo ir aukštuminio kokretoriaus.
1937 m. rugpjūčio 18 d. orlaivis buvo pademonstruotas Tušino aerodrome (Maskva) vykusiame aviacijos parade. Rengiantis paradui SSRS KOP Mokslinių tyrimų instituto viršininko P. Baranovo nurodymu orlaivis buvo išdažytas ryškiomis „pasakų paukščio“ spalvomis. Šis žingsnis sukėlė didelį SSRS politinės ir karinės vadovybės susidomėjimą.[1]
Valstybinių bandymų komisija orlaivį įvertino teigiamai dėl puikaus apšaudymo lauko, mažo kilimo ir tūpimo greičio bei reikalingo tako ilgio. Dėl nedidelio maksimalaus greičio, šaulių bokštų įrangos jis buvo pripažintas netinkamu būti priimtu į karinę tarnybą.[1]
1937 m. gruodžio 1 d. SSRS KOP viršininko pavaduotojas J. Smuškevičius įsakymu nurodė tęsti lėktuvo tobulinimą ir iki 1938 m. kovo 1 d. pateikti patobulintą variantą. Per du mėnesius buvo sumontuotas galingesnis variklis M-25 (amerikietiškos variklio „Wright R-1820-F3 Cyclone" licencinis variantas), keičiamo žingsnio propeleriai, įtraukiama važiuoklė ir kt. 1938 m. balandį pakartotinai buvo atlikti „K-12" valstybiniai bandymai ir orlaivis buvo patvirtintas serijinei gamybai. Lygiagrečiai buvo pradėtas projektuoti ir keleivinis bei pašto lėktuvo variantas, skirtas pervežti atitinkamai 11 keleivių arba 6 keleivius ir pašto krovinį. Papildomai buvo rengiama greitai išardomo orlaivio modifikacija, skirta pervežimui geležinkeliu.[2]
Tolimesnis „K-12“ tobulinimas ir serijinė gamyba buvo nutraukti po Konstantino Kalinino arešto 1938 m.[3][4] Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad konstruktoriaus arešto metu vyko bent dešimties pirmosios serijos „K-12" surinkimas, kuris buvo nutrauktas po konstruktoriaus sušaudymo.[1]
SSRS ir Rusijos literatūroje „K-12" laikomas pirmuoju pilnaverčiu, koviniam orlaiviui taikomus reikalavimus atitinkančiu „skraidančio sparno" arba beuodegės konstrukcijos tipo bombonešiu pasaulyje,[2][1] nepaisant to, kad į ginkluotę jis nebuvo priimtas ir serijomis negamintas.
Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Duomenys iš Rose[5]
Bendrosios characteristikos
- Įgula: 3 – pilotas, šturmanas, uodegos šaulys
- Ilgis: 10,32 m
- Sparno mojis: 20,95 m
- Sparno plotas: 72,75 m2
- Svoris:
- tuščio: 3 210 kg
- maksimalus kilimo: 4 200 kg
- Jėgainė: du devynių cilindrų žvaigždiniai varikliai „Švetsov M-22“ („Bristol Jupiter" licencinė kopija), išvystantys po 324 kW (435 AG)
- Propeleriai: dvimenčiai, mediniai, fiksuoto žingsnio, 2,8 m. skersmens
Skrydžio duomenys
- Maksimlus greitis: 240 km/h (3 000 m aukštyje)
- Skrydžio lubos: 7 170 m
- Kilimui reikaliningas tako ilgis: 700 m
- Tūpimui reikaliningas tako ilgis: 300 m
Ginkluotė
- Kulkosvaidžiai: du 7,62 mm kalibro ŠKAS, po vieną priekiniame ir galiniame bokštelyje.
- Bombos: 500 kg bombų vertikaliame laikiklyje
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Моделист-Конструктор. В.Савин. «Жар-птица» Константина Калинина, 1989, №1
- ↑ 2,0 2,1 Шавров, В. Б. История конструкций самолетов в СССР до 1938 m.
- ↑ „K-12 (VS-2), Kalinin“. ram-home.com. Nuoroda tikrinta 1 March 2019.
- ↑ Russ, Daniel (18 December 2010). „Kalinin K-12“. Civilian Military Intelligence Group. Nuoroda tikrinta 1 March 2019.
- ↑ Rose, Bill (1 March 2010). Flying wings and tailless aircraft. Crecy Publishing. pp. 134–135.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (En) „K-12 (VS-2), Kalinin“. ram-home.com.
- (RU) Моделист-Конструктор. В.Савин. «Жар-птица» Константина Калинина, 1989, №1
- (EN) Rose, Bill (1 March 2010). Flying wings and tailless aircraft. Crecy Publishing. pp. 134–135.
- (EN) Russ, Daniel (18 December 2010). „Kalinin K-12“. Civilian Military Intelligence Group.
- (RU) Шавров, В. Б. История конструкций самолетов в СССР до 1938 m. Издание 3-е исправленное М., "Машиностроение", - 1986 г., 751 с.