Po 1917 m. spalio perversmo su savo daliniu pasitraukė iš fronto. 1918–1920 m. tarnavo Ukrainos valstybės karo aviacijoje, tapo Ukrainos liaudies respublikos 1-ojo Volynės aviacijos diviziono vadu, vėliau – Ukrainos liaudies respublikos karo aviacijos aviacijos pajėgų inspektoriumi. 1920 m. prisijungė prie Sovietų Rusijos pajėgų, tapo Ukrainoje dislokuotų DVRA aviacijos pajėgų inspektoriumi.
1922 m. pradėjo mokytis Maskvoje įsikūrusiame Raudonosios armijos oro inžinierių institute, netrukus pertvarkytame į Žukovskio vardo oro laivyno akademiją. Iš šios įstaigos buvo pašalintas kaip „buvęs caro kariuomenės karininkas ir dvarininkas“.[1] 1923 m įstojo į Kijevo politechnikos institutą, kurį baigė 1925 m. Lygiagrečiai dirbo Kijevo aviacijos gamykloje Nr. 6, vėliau tapusioje Antonovo konstruktorių biuro gamykla. Šioje gamykloje 1925 m. buvo pagamintas pirmas jo konstrukcijos lėktuvas K-1.
1926 m. persikėlė į Charkovą, kur įsidarbino aviacijos gamykloje aviakonstruktoriumi. 1928–1929 m. sukūrė sėkmingus keleivinius lėktuvus K-4 ir K-5. K-5 tapo vienu pagrindinių SSRS keleivinių lėktuvų, 1930–1934 m. viso jų buvo pagaminta 296 vnt. Viso K. Kalininkas sukūrė 16 lektuvų modelių.[2]
„Didžiojo valymo“ metu, 1938 m. balandžio 1 d., lankydamasis Voroneže, K. Kalininas areštuotas. Kalėjime jis spėjo parengti lėktuvo su trikampiais sparnais K-15 eskizus. 1938 m. spalio 22 d. uždarame, 10 min trukusiame SSRS Aukščiausiojo teismo Karinės kolegijos posėdyje K. Kalininas už „antisovietinę veiklą ir špionažą“ buvo nuteistas mirties bausme. Sušaudytas tą pačią dieną, kituose šaltiniuose nurodoma 1938 m. spalio 23 d. Oficialiuose sovietiniuose šaltiniuose jo mirties data nurodoma 1940 m. Reabilituotas 1955 m. rugpjūčio 10 d.
1990 m. lapkričio 2 d. K. Kalinino vardu (Nr. (3347) Konstantin) pavadintas 1975 m. atrastas asteroiodas.[3]
АК-1 „Добролет“ be variklio ir su propelerio maketu. Uljanovsko civilinės aviacijos muziejus
АК-1 („Добролёт“) – lengvasis (2-3 vt.) keleivinis lėktuvas. Pastatytas latvių šaulių lėšomis. Buvo naudojamas keleivių pervežimams tarp Maskvos ir Nižnij Novgorodo.
Kalinin K-4 virš Charkovo, 1928 m.К-1 – keleivinis lėktuvas, sukurtas 1925 m. Pirmasis SSRS serijiniu būdu gamintas lėktvas (5 vnt.).
К-2 – keleivinis lėktuvas, sukurtas 1927 m. Buvo gaminama keturviertė keleivinė, taip pat sanitarinė ir aerofotografijai skirta modifikacijos.
К-3 – sanitarinis lėktuvas, sukurtas 1927 m. Pirmasis greitąjai pagalbai skirta slėktuvas. SSRS.
К-4 – daugiafunkcis transportinis lėktuvas, sukurtas 1928 m. Buvo gaminamas keleivinis (du pilotai ir 4 keleiviai arba 410 kg) sanitarinis, aerofotografinis ir karinis-transportinis variantai. Pagaminta 39 vnt.
Kalinin K-5К-5 – keleivinis lėktuvas, sukurtas 1929 m. Iki 1940 m. – pagrindinis „Aerofloto“ orlaivis vidaus linijose. Keliamoji galia - 8 keleiviai arba 690 kg krovinio. Pagaminta 260 vnt., eksploatuotas iki 1943 m.
Kalinin K-7К-6 – lengvasis pašto lėktuvas, sukurtas 1930 m. 1 vnt.
К-7 – eksperimentinis daugiafukcis (bombonešis, desanto ir keleivinis) lėktuvas. Tuo metu – didžiausias pasaulyje. Sukurtas 1933 m. Pagamintas 1 vnt. Planuotas keleivinis variantas turėjo pervežti 128 keleivius 5000 km atstumu. Sudužo bandymų metu.
К-9 – lektuvas su sudedamais sparnais, sukurtas 1931-1932 m. Serijiniu būdu negamintas.
К-10 – legvasis daugiafunkcis lektuvas, sukurtas 1932 m. Serijiniu būdu negamintas.
К-12 („Жар-птица“) – bombonešio be uodegos prototipas.[4] Pirmas skrydis – 1936 m.
К-13 – bombonešio prototipas, sukurtas 1936 m. Serijiniu būdu negamintas, pagal pagrindinius parametrus atsiliko nuo Iljušino DB-3.
К-14 – keleivinis lėktuvas, К-13 keleivinis variantas, skirtas 12 keleivių.
K-15 – orieš pat įkalinimą pradėtas kurti raketinis naikintuvas su delta sparnu. Nebaigtas.
↑Kopenhagen, Wilfried : Lexikon Sowjetluftfahrt. Transpress, Berlin 1986, ISBN 3-344-00005-5, S. 113.
↑Gianluca Masi, Sergio Foglia, Richard P. Binzel: Search for Unusual Spectroscopic Candidates Among 40313 minor planets from the 3rd Release of the Sloan Digital Sky Survey Moving Object Catalog
↑Поликовский, Алексей, Как ломали крылья // Новая газета. – 2018. – № 117 (2838). – С. 19.