Centrinis aerohidrodinamikos institutas
CAGI centrinė būstinė ir aeropdiniaminis tunelis T-105 (past. 1941 m.) kairėje, 2005 m. | |
Originalus pavadinimas | Центра́льный аэрогидродинами́ческий институ́т, ЦАГИ, |
---|---|
Forma | valstybinė unitarinė įmonė |
Pramonė | Aviacija |
Įkurta | 1918 |
Įkūrėjas (-ai) | Nikolajus Žukovskis |
Centrinė būstinė | Žukovskis, Rusija |
Darbuotojų | 4392 (2013 m.) |
Tinklalapis | tsagi |
Centrinis aerohidrodinamikos institutas (taip pat (Žukovskio) Centrinis aerodinamikos institutas, CAHI, CAGI, rus. Центра́льный аэрогидродинами́ческий институ́т, ЦАГИ) – Rusijos aviacijos mokslo ir taikomųjų tyrimų įstaiga.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]CAGI įkurtas 1918 m. gruodžio 1 d. Maskvoje, Rusijos aviacijos pionieriaus Nikolajaus Žukovskio iniciatyva. Instituto paskirtis – teikti mokslinę ir techninę pagalbą besikuriančiam aviacijos pramonės sektoriui. Institute buvo įrengtas pirmasis Rusijoje aerodinaminis tunelis, atliekami aerodinaminių profilių ir orlaivių bandymai
Nuo 1925 m. iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio CAGI patalpose buvo įsikūręs pirmasis SSRS aviacijos projektavimo biuras – Tupolevo AGOS (Aviatziya, Gidroaviatziya i Opytnoye Stroitelstvo, – „Aviacija, hidroaviacija ir eksperimentinė konstrukcija“).[1] Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje SSRS, be CAGI, veikė dar du stambesni nepriklausomi aviacijos projektavimo biurai – S. Ilušino vadovautas CKB (Centrinis konstruktorių biuras) ir nepriklausoma, trumpą laiką Charkove veikusi K. Kalinino komanda.[1]
1935 m. CAGI buvo iš dalies perkelta į buvusį vasarnamių rajoną „Otdykh“ (pažodžiui „poilsis“), pervadintą miesto tipo gyvenviete Stachanovu (garsaus sovietų kalnakasio Aleksejaus Stachanovo vardu). 1947 m. balandžio 23 d. gyvenvietei suteiktas miesto statusas ir ji pervadinta į Žukovskį.
Maskvoje veikiantis instituto filialas vadinamas Maskvos CAGI kompleksu.
1965 m. Žukovskyje buvo įkurta Maskvos fizikos ir technologijos instituto Aeromechanikos ir skrydžių inžinerijos katedra. Jos paskirtis – aviacijos ir kosmoso pramonės specialistų ugdymas.
CAGI taip pat dalyvavo kosminių raketų „Energija“ ir „Buran“ projektuose. 1994 m. pertvarkyta į valstybinį mokslinį centrą.[2] Pasibaigus Šaltajam karui ženkliai sumažėjo instituto darbo apimtis ir darbuotojų skaičius – nuo ~14 tūkst. 1990 m. iki kiek daugiau nei 4 tūkst. 2009 m., jaučiamas jaunų specialistų trūkumas.[3]
Po SSRS griūties įmonė užsiėmė teoriniais ir taikomaisiais aviacijos ir hidrodinamikos, dujų dinamikos, medžiagų atsparumo, valdymo sistemų tyrimais, orlaivių sertifikavimu, aerodinaminių tunelių projektavimu, programinės įrangos gamyba.
Prasidėjus 2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą CAGI atžvilgiu taip pat buvo įvestos ES,[4] JAV,[5] Japonijos, Kanados,[6] Šveicarijos ir Ukrainos[7] sankcijos.
Instituto vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1918–1921: N. Žukovskis
- 1921–1931: S. Čaplyginas
- 1932–1937: N. Charlamovas
- 1938–1939: M. Šulženko
- 1940–1941: I. Petrovas
- 1941–1950: S. Šiškinas
- 1950–1960: AI Makarevskis
- 1960–1967: V. Miašiščevas
- 1967–1989: G. Svisčiovas
- 1989–1995: G. Zagainovas
- 1995–1998: V. Neulandas
- 1998–2006: V. Dmitrijevas
- 2006–2007: V. Kargopolcevas
- 2007–2009: S. Chernyshevas
- 2009–2015: B. Alošinas
- 2015–2018: S. Černyševas
- Nuo 2018 m. rugpjūčio – K. Sypalo
Garsūs mokslininkai (nepilnas sąrašas)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sergejus Čaplyginas
- Anatolijus Dorodnicinas
- Mstislavas Keldyšas
- Sergejus Koroliovas
- Sergejus Christianovičius
- Jurijus Ryžovas
- Leonidas Škadovas
- Maksas Taicas
- Vladimiras Večinkinas
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Albrecht, Ulrich (October 1993). The Soviet armaments industry. pp. 15–16. ISBN 978-3-7186-5313-3.
- ↑ ЦАГИ – история
- ↑ «90 лет ЦАГИ»
- ↑ Official Journal of the European Union. Council Decision (CFSP) 2022/2478. European Union law
- ↑ США ввели санкции против 57 российских организаций. РБК.
- ↑ Global Affairs Canada. Regulations Amending the Special Economic Measures (Russia) Regulations. GAC
- ↑ "ФЕДЕРАЛЬНОЕ АВТОНОМНОЕ УЧРЕЖДЕНИЕ „ЦЕНТРАЛЬНЫЙ АЭРОГИДРОДИНАМИЧЕСКИЙ ИНСТИТУТ ИМЕНИ ПРОФЕССОРА Н.Е. ЖУКОВСКОГО Archyvuota kopija 2023-01-21 iš Wayback Machine projekto.“. Война и санкции. Дата обращения: 10 марта 2023.