Centrinis aerohidrodinamikos institutas

Centrinis aerohidrodinamikos institutas
CAGI centrinė būstinė ir aeropdiniaminis tunelis T-105 (past. 1941 m.) kairėje, 2005 m.
Originalus pavadinimas	Центра́льный аэрогидродинами́ческий институ́т, ЦАГИ,
Forma	valstybinė unitarinė įmonė
Pramonė	Aviacija
Įkurta	1918
Įkūrėjas (-ai)	Nikolajus Žukovskis
Centrinė būstinė	Žukovskis, Rusija
Darbuotojų	4392 (2013 m.)
Tinklalapis	tsagi.com

Centrinis aerohidrodinamikos institutas (taip pat (Žukovskio) Centrinis aerodinamikos institutas, CAHI, CAGI, rus. Центра́льный аэрогидродинами́ческий институ́т, ЦАГИ) – Rusijos aviacijos mokslo ir taikomųjų tyrimų įstaiga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

CAGI įkurtas 1918 m. gruodžio 1 d. Maskvoje, Rusijos aviacijos pionieriaus Nikolajaus Žukovskio iniciatyva. Instituto paskirtis – teikti mokslinę ir techninę pagalbą besikuriančiam aviacijos pramonės sektoriui. Institute buvo įrengtas pirmasis Rusijoje aerodinaminis tunelis, atliekami aerodinaminių profilių ir orlaivių bandymai

Nuo 1925 m. iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio CAGI patalpose buvo įsikūręs pirmasis SSRS aviacijos projektavimo biuras – Tupolevo AGOS (Aviatziya, Gidroaviatziya i Opytnoye Stroitelstvo, – „Aviacija, hidroaviacija ir eksperimentinė konstrukcija“).^[1] Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje SSRS, be CAGI, veikė dar du stambesni nepriklausomi aviacijos projektavimo biurai – S. Ilušino vadovautas CKB (Centrinis konstruktorių biuras) ir nepriklausoma, trumpą laiką Charkove veikusi K. Kalinino komanda.^[1]

1935 m. CAGI buvo iš dalies perkelta į buvusį vasarnamių rajoną „Otdykh“ (pažodžiui „poilsis“), pervadintą miesto tipo gyvenviete Stachanovu (garsaus sovietų kalnakasio Aleksejaus Stachanovo vardu). 1947 m. balandžio 23 d. gyvenvietei suteiktas miesto statusas ir ji pervadinta į Žukovskį.

Maskvoje veikiantis instituto filialas vadinamas Maskvos CAGI kompleksu.

1965 m. Žukovskyje buvo įkurta Maskvos fizikos ir technologijos instituto Aeromechanikos ir skrydžių inžinerijos katedra. Jos paskirtis – aviacijos ir kosmoso pramonės specialistų ugdymas.

CAGI taip pat dalyvavo kosminių raketų „Energija“ ir „Buran“ projektuose. 1994 m. pertvarkyta į valstybinį mokslinį centrą.^[2] Pasibaigus Šaltajam karui ženkliai sumažėjo instituto darbo apimtis ir darbuotojų skaičius – nuo ~14 tūkst. 1990 m. iki kiek daugiau nei 4 tūkst. 2009 m., jaučiamas jaunų specialistų trūkumas.^[3]

Po SSRS griūties įmonė užsiėmė teoriniais ir taikomaisiais aviacijos ir hidrodinamikos, dujų dinamikos, medžiagų atsparumo, valdymo sistemų tyrimais, orlaivių sertifikavimu, aerodinaminių tunelių projektavimu, programinės įrangos gamyba.

Prasidėjus 2022 m. Rusijos invazijai į Ukrainą CAGI atžvilgiu taip pat buvo įvestos ES,^[4] JAV,^[5] Japonijos, Kanados,^[6] Šveicarijos ir Ukrainos^[7] sankcijos.