Kai apkabinsiu tave

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kai apkabinsiu tave
Kai apkabinsiu tave. Filmas.jpg
PavadinimasKai apkabinsiu tave
Kilmės šalisLietuva
RežisieriusKristijonas Vildžiūnas
Prodiuseris (-iai)Uljana Kim
Krzysztof Zanussi
Janusz Wąchała
Scenaristas (-ai)Kristijonas Vildžiūnas
VaidinaElžbieta Latėnaitė
Andrius Bialobžeskis
Jurga Jutaitė
Giedrius Arbačiauskas
Aleksas Kazanavičius
Margarita Broich
Sandra Maren Schneider
Metai2010
Žanrasdrama
Trukmė90 min.
Kalbalietuvių, rusų, vokiečių, anglų
IMDb įrašas

Kai apkabinsiu tave (angl. Back To Your Arms) – 2010 m. Lietuvoje sukurta pilnametražinė vaidybinė juosta, 90 min. trukmės. Filmą prodiusavo Vilniuje įkurta „Uljanos Kim studija“ kartu su „Studio Filmowe TOR“ (Lenkija). Premjera Lietuvos kino teatruose – 2010 m. lapkričio 26 d., Varšuvoje – 2011 m. kovo 28 d.

Filmas nukelia į pokario metų Berlyną. Juosta paremta tikrais istoriniais įvykiais, pasakojanti apie garsaus teatro režisieriaus, aktoriaus Romualdo Juknevičiaus ir jo dukros Dalios Juknevičiūtės, likimo išskirtų per Antrąjį pasaulinį karą, susitikimą po keliolikos nesimatymo metų.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

1961-ieji. Tėvas ir dukra, išskirti per Antrąjį pasaulinį karą, bando susitikti Berlyne. Tėvas į Berlyną atvyksta iš Tarybų Lietuvos, dukra – iš JAV. Nors Berlyne dar nepastatyta siena, tačiau Šaltasis karas artėja prie savo apogėjaus. Iš pradžių atrodžiusios palankios politinės ir geografinės susitikimo aplinkybės pasirodo besančios apgaulingos. Į Berlyną atvykusį tėvą ima globoti KGB žvalgybos agentai. Jie, pasinaudodami tėvu, bando į Rytus įsivilioti dukrą. Paveikta nepasitikėjimu persmelktos miesto atmosferos ji bijo peržengti Vakarų Berlyno ribą. Gelbėdami vienas kitą nuo galimų pinklių, tėvas ir dukra pasiruošę atsižadėti taip trokštamo susitikimo…[1]

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai:

  • Elžbieta Latėnaitė – duktė Rūta,
  • Andrius Bialobžeskis – Rūtos tėvas Vladas.

Kiti:

  • Jurga Jutaitė – Auksė, Rūtos draugė,
  • Aleksas Kazanavičius – kultūrinių ryšių su emigrantais draugijos „Rodina“ darbuotojas Petrovas,
  • Margarita Broich – pensiono šeimininkė Betina,
  • Sandra Maren Schneider – vokietė perbėgėlė Renata,
  • Giedrius Arbačiauskas – žurnalistas Juozas Aleksandravičius, dirbantis Rytų Berlyne.

Kūrybinė grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmo kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmo scenarijus buvo pradėtas rašyti dar 1995 m. Bet tuomet debiutuojantis režisierius net nesvarstė galimybės filmuoti sudėtingą istorinį filmą. Prie šio sumanymo grįžta po gero dešimtmečio. Scenarijaus rašymas užtruko kelerius metus, buvo pasiektas dviženklis scenarijaus variantų skaičius. Buvo sulaukta pagalbos iš pripažinto kino scenarijų redaktoriaus Franco Rodenkircheno.

Pagrindinė pasakojimo linija plėtojasi Berlyne, tačiau ten buvo nufilmuota tik keletas scenų. Kiekvienai filmavimo vietai dažniausiai turėta po tris-keturias kandidatūras vienam objektui. Didžioji dalis juostos vis tik buvo nufilmuota Kaune. Šį režisieriaus sprendimą lėmė tai, jog Berlynas po sienos griūties labai pasikeitė ir tapo moderniu metropoliu, o Kaune išliko nemažai filmui reikalingą autentiką išsaugojusių pastatų bei interjerų. Informacijos ieškota archyvuose, susitikinėta su amžininkais. Istorinę filmo dalį konsultavo slaptųjų tarnybų tyrėjas istorikas Arvydas Anušauskas. Jis kūrėjams padėjo analizuoti KGB darbo metodus, kurie dukros ir tėvo susitikimui filme daro lemiamą įtaką. Buvo netgi bendrauta su sovietų užsienio žvalgybos veteranais, siekiant perprasti KGB agentų darbo metodus. Be to, filmo kūrėjai lankėsi ir buvusiose sovietų „Karlovkos“ kareivinėse Berlyne, Karlshorsto rajone. Tai buvo griežtai saugota teritorija, uždaras kvartalas, į kurį galėjo patekti tik KBG darbuotojai.

Suradome žmonių, kurie dirbo „Karlovkoje“, ir paprašėme papasakoti mums svarbių smulkmenų, pavyzdžiui, kaip atrodė vartai ir apsauga. Tačiau jie lyg susitarę skundėsi prasta atmintimi. Šiandien „Karlovka“ paprastas individualių namų rajonas, tačiau jo paslaptys vis dar saugomos“, – dalinosi įspūdžiais filmo „Kai apkabinsiu tave“ režisierius K. Vildžiūnas.[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]