Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas
2020, tiltas. Kėdainiai.JPG

Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas
55°17′08″š. pl. 23°58′59″r. ilg. / 55.285508°š. pl. 23.983097°r. ilg. / 55.285508; 23.983097 (Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas)Koordinatės: 55°17′08″š. pl. 23°58′59″r. ilg. / 55.285508°š. pl. 23.983097°r. ilg. / 55.285508; 23.983097 (Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas)
Vieta Kėdainiai
Kerta Nevėžis
Pastatytas 2018 m.
Konstrukcija Santvarinis tiltas

Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltastiltas per Nevėžio upę, stovintis Kėdainių senamiestyje, jungiantis Didžiosios rinkos aikštę su Kauno ir Vilniaus gatvių sankryža kairiajame upės krante. Skirtas pėstiesiems, tarnauja jungtimi tarp dviejų miesto dalių – senosios bei naujosios. Pastatytas iš medžio bei plieno konstrukcijų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kėdainiuose pirmasis medinis tiltas pastatytas XVXVI a. perkėlos per Nevėžį vietoje. Tiltas buvo valstybinės svarbos komunikacinis statinys: juo iš Vilniaus buvo keliaujama į Žemaitiją, iš Kauno – į Rygą. Tiltas buvo tapęs svarbiu gynybos objektu per 1830–1831 m. sukilimą prieš carinį režimą. Kėdainių mūšis vyko tarp skirtinguose krantuose įsitvirtinusių sukilėlių ir carinės kariuomenės 1831 m. balandžio 29 d.

Dailininko Napoleono Ordos 1875 m. padarytas tilto piešinys yra ankstyviausias iš žinomų. Jame pavaizduota XIX a. tiltams įprasta statinio forma ir konstrukcija. Tuomet tilto medinių sijų konstrukcija buvo įrengta ant trijų plytų mūro atramų, turėjo lentomis klotą važiuojamąją dalį ir medines atramas šonuose. Šalia, dešinėje pakrantėje, stovėjo trijų aukštų miesto muitinės pastatas. Joje buvo renkami mokesčiai miesto būklei gerinti.

Tiltas iki perstatymo 2018 m.

XX a. pradžioje darytų ankstyviausių tilto nuotraukų sprendžiama, kad tiltas turėjo penkias iš plytų mūrytas stačiakampio formos atramas. Ant jų buvo įtvirtintos važiuojamosios dalies medinės sijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą tiltas buvo apgriautas. Tarpukaryje tiltas buvo rekonstruotas. Medinė važiuojamoji tilto dalis laikėsi ant medinių sijų, įtvirtintų ant mūrinių atramų. Tilto atramas upėje iš šiaurės pusės saugojo trikampiai mediniai ledlaužiai, trupinę plaukiančius polaidžio ledus. Toks tiltas veikė ir papildė miesto panoramą iki 1961 m. Vėliau jis buvo rekonstruotas – senąjį tiltą pakeitė neišvaizdus, siauras, gelžbetonis pėsčiųjų tiltas.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, pradėta kalbėti apie prastą sovietmečiu statyto tilto būklę, vėliau ekspertai jau konstatavo apie būtinybę tiltą kuo skubiau remontuoti.[1] Dėl lėšų stokos šie darbai buvo metai iš metų atidėliojami, nors projektas buvo paruoštas. Tik 2018 m. pradžioje savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove „Kauno tiltai“. 2018 m. gruodžio mėn. tiltas buvo pastatytas.[2]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esamo santvarinio tilto projektą (antrąjį) paruošė arch. Jurgis Rimvydas Palys (bendraautorė – arch. Ieva Palytė-Veilandienė).[3] Projektuodamas šį tiltą, jis siekė sukurti originalų statinį, nepanašų į kitus. Buvo atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi. Santvaros savo smaigaliais įremtos į tilto atramas. Abu Nevėžio krantus sujungė improvizuotas erdvinis koridorius su specialiai sukurtu tilto tako išlenkimu. Šis architektūrinis sprendimas suteikia ne tik išskirtinumo, bet ir galimybę nuo tilto vidurio, tarsi apžvalgos aikštelės, matyti senamiesčio panoramą. Be to, po juo galėtų praplaukti vytinės tipo stiebiniai laivai, kurių laivybą Nevėžyje prie Kėdainių ruošiamasi atgaivinti.[4] Netoli tilto buvo projektuojama ir krantinė-prieplauka, atitinkanti vientisą prieigų ir tilto kompoziciją, kuri patenka į valstybės saugomą teritoriją – Kėdainių senojo miesto archeologinę vietovę.

Tilto „erdvinis koridorius“

Vietoje buvusių penkių gelžbetoninių atramų įrengtos keturios. Tilto paklotą laikančios konstrukcijos − stačiakampio skerspjūvio klijuotos medienos elementų santvaros. Vaikštomojoje dalyje įrengtas paklotas iš profiliuotų skersinių medinių lentų. Ant tilto įtaisytas trijų tipų apšvietimas: funkcinis, dekoratyvinis ir proginis. Tilto jungtį tarp skirtingų Lietuvos etnografinių regionų iliustruoja ant kairiojo kranto pilono pakabintas Aukštaitijos herbas, ant dešiniojo − Žemaitijos herbas. Taip pat ant dešiniojo kranto šiaurinio pilono įtvirtintas bronzinis bareljefas su Kėdainių mūšio bataline scena (skulp. Mindaugas Junčys).[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Artimiausi tiltai per Nevėžį
prieš srovę: Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas pasroviui:
Kėdainių Tilto g. tiltas Vaivorykštės tiltas