Pereiti prie turinio

Kėdainių senamiestis

Koordinatės: 55°17′17″š. pl. 23°58′44″r. ilg. / 55.288°š. pl. 23.979°r. ilg. / 55.288; 23.979 (Kėdainių senamiestis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kėdainių senamiestis
{{#if:
Didžioji gatvė
Kėdainių senamiestis
Kėdainių senamiestis
55°17′17″š. pl. 23°58′44″r. ilg. / 55.288°š. pl. 23.979°r. ilg. / 55.288; 23.979 (Kėdainių senamiestis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Kėdainių miesto seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Senãmiestis
Kilmininkas: Senãmiesčio
Naudininkas: Senãmiesčiui
Galininkas: Senãmiestį
Įnagininkas: Senãmiesčiu
Vietininkas: Senãmiestyje

Senamiestis – centrinė ir istorinė Kėdainių miesto dalis. Urbanistikos paminklas. Dabartinis Kėdainių senamiestis užima 86 ha plotą. Urbanistikos paminklas. Nuo Reformacijos laikų išlikęs unikalus išplanavimas, gatvių ir aikščių tinklas, pastatai, archeologinis sluoksnis. Urbanistiniu požiūriu senamiestis yra ketvirtas Lietuvoje, išlaikęs savitą XVII–XVIII a. suformuotą vaizdą. Jame surastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės (trečias atvejis po Vilniaus ir Kernavės, kai randamos medinių gyvenviečių liekanos). 1969 m. Kėdainių senamiestis paskelbtas respublikinės svarbos urbanistikos paminklu, taip pat archeologijos, architektūros ir istorijos paminklu.

Senamiesčio panorama nuo Šv. Jurgio bažnyčios

XVII a. valdant įtakingiems didikams Radviloms, miestas buvo planuojamas ir tvarkomas Europos miestų pavyzdžiu. Tai buvo kultūrinis ir religinis protestantizmo centras – veikė kelios bažnyčios, gimnazija, spaustuvė, aktyvūs intelektualai. Kėdainiai tapo ypatingu urbanistiniu-ekonominiu reiškiniu, kadangi jame susiformavo 6 prekybinės aikštės (atskiruose konfesiniuose kvartaluose). XVII ir XVIII a. veikė 10–16 amatininkų cechų.

Mieste vyravo tolerantiška politika kitataučių ir kitatikių atžvilgiu – 6 religinės bendruomenės turėjo įvairių laisvių, privilegijų ir nuolaidų. Čia buvo ne tik katalikai, protestantai ir stačiatikiai, bet sugyveno ir žydai, vokiečiai, net škotai (didžiausia bendruomenė Baltijos jūros regione).

Svarbiausi objektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.