Juozas Balčikonis (1924)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Balčikonis
Gimė: 1924 m. sausio 12 d.
Giedraitinė, Ramygalos valsčius
Mirė: 2010 m. gruodžio 21 d. (86 metai)
Vilnius
Sutuoktinis(-ė): Regina Songailaitė-Balčikonienė
Vaikai:

Kęstutis Balčikonis

Veikla: dailininkas tekstilininkas
Alma mater: 1950 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutas

Juozas Balčikonis (1924 m. sausio 12 d. Giedraitinėje, Ramygalos valsčius, Panevėžio apskr.2010 m. gruodžio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas tekstilininkas, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Regina Songailaitė-Balčikonienė, sūnus Kęstutis Balčikonis. 1950 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, mokėsi pas Liudą Truikį, Vytautą Kairiūkštį.

Nuo 1949 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 19511989 m. Lietuvos dailės instituto Tekstilės katedros vedėjas, nuo 1972 m. profesorius. Palaidotas Antakalnio kapinėse. [1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1948 m. dalyvavo parodose, surengė individualių parodų Lietuvoje, Jugoslavijoje, Belgijoje, Rusijoje, Indijoje.

Sukūrė gobelenų, rištinių kilimų, mišrios technikos kompozicijų, dekoratyvinių audinių projektų. Pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti batikos technika. Ankstyvieji kilimai („Rugiapjūtė“ 1948 m., „Derliaus nuėmimas“ 1950 m., „Kolūkio džiaugsmai“ 1960 m.) statiškos, ornamentiškos kompozicijos, liaudiški. Vėlesnieji („Žiema“ 1962 m., „Žiedai tėvynei“ 1965 m., „Liaudies šventė“ 1967 m., „Sutartinė“ 1968 m.) apibendrinto piešinio, monumentalūs, pabrėžtinai ritmiški, 8-9 dešimtmetyje – muzikalesni („Gintaro krašto daina“, „Mėnesienos sonata“, abu 1972 m., ciklas „Metų laikai“ 19751980 m.). Naujausi kūriniai krikščioniškosios, senųjų kultūrų tematikos.

Sukūrė tautinių drabužių eskizų 1955–1980 m. dainų švenčių dalyviams, su R. Songailaite-Balčikoniene 1968 m., 1977 m., 1980 m. – ansambliui „Lietuva“. Jo kūrinių yra Lietuvos, Rusijos (Maskva, Sankt Peterburgas) muziejuose. [2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Audinių raštai, 1961 m.
  • Lietuvių liaudies menas, albumų serija, su kitais:
  • Audiniai, kn. 1-2, 1957–1962 m.
  • Juostos, 1969 m.
  • Drabužiai, 1974 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Anapilin iškeliavo tekstilės dailininkas Juozas Balčikonis
  2. Lijana Šatavičiūtė. Juozas Balčikonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 481 psl.
  3. Nijolė Žilinskienė. Juozas Balčikonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 169-170 psl.