Lijana Natalevičienė
Lijana Šatavičiūtė‑Natalevičienė | |
---|---|
Gimė | 1956 m. sausio 29 d. Marijampolė |
Tautybė | lietuvė |
Veikla | dailėtyrininkė |
Sritis | taikomoji dailė, dailieji amatai |
Organizacijos | Lietuvos kultūros tyrimų institutas |
Pareigos | vyresnioji mokslo darbuotoja |
Alma mater | Lietuvos dailės institutas |
Lijana Šatavičiūtė‑Natalevičienė (g. 1956 m. sausio 29 d.) – Lietuvos dailėtyrininkė.
1982 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1982–1990 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. 1994 m. apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. 1990–2002 m. dirbo Kultūros ir meno institute (nuo 1996 m. vyresnioji mokslo darbuotoja), nuo 2002 m. – Lietuvos kultūros tyrimų institute. 1997–2003 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje.
Sūnus – dailininkas, kompozitorius Mykolas Natalevičius.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Monografijos
- Antanas Tamošaitis. Gyvenimo ir kūrybos kelias (2003 m.)
- Juozas Balčikonis (2007 m.)
- Ramutė Aleksandra Jasudytė (2011 m.)
- Kiti leidiniai
- Lietuvos dailininkų žodynas, III t. (1918–1944 m. laikotarpis; 2013 m.)
- Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018 (2018 m.)
- Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018 (2018 m.)
Lijana Šatavičiūtė‑Natalevičienė paskelbė mokslinių straipsnių apie XX a. lietuvių taikomąją dailę, ypač tekstilę, taip pat dailininkų biografijų.[1] Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorė. Tyrinėjimų kryptis – istorinė ir šiuolaikinė Lietuvos taikomoji dailė bei dailieji amatai.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nijolė Žilinskienė. Lijana Natalevičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Lijana Natalevičienė (Šatavičiūtė) Archyvuota kopija 2018-08-17 iš Wayback Machine projekto., lkti.lt