Juozas Bagdonas (1911)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Bagdonas
Gimė: 1911 m. gruodžio 11 d.
Antrieji Vydeikiai, Plungės valsčius
Mirė: 2005 m. balandžio 11 d. (93 metai)
Plungė
Tėvas: Juozas Bagdonas
Motina: Barbora Žakytė-Bagdonienė
Sutuoktinis(-ė): Viktorija Terelevičiūtė-Bagdonienė
Veikla: dailininkas
Partija: Tautininkų sąjunga

Juozas Bagdonas (1911 m. gruodžio 11 d. Antrieji Vydeikiai, Plungės valsčius2005 m. balandžio 11 d. Plungėje) – Lietuvos dailininkas, Plungės garbės pilietis, Žemaičių dailės muziejaus kūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19231926 m. mokėsi Plungės „Saulės“ gimnazijoje, įsikūrusioje kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. 1928 m. baigė Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnaziją. Nuo 1929 m. vasario mėn. lankė Kauno meno mokyklą. Kartu mokėsi Vytautas Jurkūnas, Marcė Katiliūtė, Domicėlė Tarabildaitė-Tarabildienė, Zenonas Kolba, Paulius Augius-Augustinavičius, Alfonsas Dargis, Irena Trečiokaitė. 1930 m. tęsė mokslus privačioje Justino Vienožinskio studijoje.

Pirmąją savo kūrybos autorinę parodą, dailininko Petro Kiaulėno paragintas, surengė Kaune, Lietuvių-prancūzų draugijos patalpose 1933 m., vėliau surengė parodas Šiauliuose, Klaipėdoje, dalyvavo lietuvių liaudies dailės parodose Rygoje, Taline. 1938 m. vos 26-erių metų dailininkas Kaune Lietuvos Nepriklausomybės 20-ies metų sukakčiai paminėti surengtoje parodoje laimėjo pirmąją Valstybinę premiją už figūrinę kompoziciją „Iš jūros sugrįžus“.

19371940 m. Lietuvos dailininkų sąjungos sekretorius ir reikalų vedėjas, organizavo parodas ne tik Kaune, bet ir provincijoje. Su žmona Viktorija daug keliavo po Vakarų Europą. 1937 m. plaukdamas laivu „Kaunas“, aplankė Rygą, Dancigą, Antverpeną, Briuselį, Londoną, muziejuose domėjosi Europos menu. Lankėsi Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Kelionėse darė eskizus, liejo akvareles.

Lietuvai atgavus Vilnių, surengė lietuvių dailės parodą. Nuo 1941 m. dirbo Vilniaus dailės muziejuje. 19431944 m. vadovavo Vilniaus dailiųjų amatų mokyklai, kurioje buvo mokoma ir keramikos. Antrasis pasaulinis karas nutraukė ir kūrybinę, ir pedagoginę veiklą Lietuvoje.

Emigracijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vakarus. Lietuvoje paliko apie 60 tapybos darbų, kurių likimas nežinomas. Metus gyveno Austrijoje, gavo darbą vienoje Vienos porceliano ir meninės keramikos dirbtuvėje, susipažino su keramikos technologija. Nuo 1945 m. gyveno Vokietijoje. 19461948 m. Ravensburgo lietuvių gimnazijoje dėstė piešimą ir meno istoriją.

1948 m. žiemą laivu išplaukė į Kolumbiją, kartu išsiveždamas apie 40 jau emigracijoje sukurtų paveikslų. Apsigyvenęs Bogotoje, Moterų kolegijos keramikos mokykloje ir Valstybinėje dailės akademijoje dėstė meno disciplinas, įkūrė keramikos studiją, padėdamas pamatus Kolumbijos moderniajai keramikai.

1958 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Vašingtone. 1960 m. surengė pirmąją abstraktaus meno parodą Baltimorės Lietuvių namuose, vėliau jo parodas matė ir kitos lietuviškos kolonijos: Filadelfija, Čikaga, Detroitas, Bostonas, Torontas, Hamiltonas, Klyvlendas, Los Andželas, Hartfordas, Vudhavenas. 1960 m. Vašingtone įsteigė prestižinę meno galeriją, kurioje rengė amerikiečių dailininkų parodas. [1]

1964 m. persikelė į Niujorką, kur įsijungė į lietuvišką veiklą, dirbo organizacinį darbą. Į Lietuvą pirmąkart trumpam atvyko tik 1992 m. ir Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, surengė savo tapybos parodą, kuri 1993 m. perkelta į Kauno paveikslų galeriją. 1993 m. liepos 10 d. dailininko paroda atidaryta kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje, jo paliktos 18 didelių abstrakčių kompozicijų drobių tapo Plungės dailės muziejaus pradžia. 1995 m. Plungės dailės muziejaus fondus papildė dar 90 darbų. 1997 m. Plungės miestui padovanojo ir abstrakčių geometrinių formų dekoratyvinę skulptūrą.

1999 m. spalio mėn. visam laikui sugrįžo į Plungę. Čia gyvendamas surengė keletą personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose. 2002 m. Viešajai bibliotekai padovanojo savo dokumentų archyvą, bibliotekos knygas, parodų katalogus. 2001 m. suteiktas Plungės garbės piliečio vardas. Jo darbų turi Vilniaus, Kauno, Plungės, Klaipėdos, Telšių muziejai. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse, šalia tėvų, sesers ir iš Niujorko parsivežtų 1988 m. mirusios žmonos Viktorijos palaikų. [2][3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramutė Rachlevičiūiė. Juozas Bagdonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 425 psl.
  2. Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos // Literatūra ir menas, 2004-02-20, Nr. 2989
  3. Juozas Bagdonas 1911.XII.11–2005.IV.11

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Juozas Bagdonas, albumas, 1972 m.
  • Juozas Bagdonas: Žemaičių dailės muziejaus leidinys. – Telšiai: Spaudos lankas, 2002. – 100 p.: iliustr. – ISBN 9955-9442-4-2