Ravensburgas
| Ravensburgas vok. Ravensburg | |
|---|---|
| | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | |
| Žemė | |
| Apskritis | Ravensburgo apskritis |
| Regionas | Tiubingenas (regionas) |
| Gyventojų | 49 929 |
| Plotas | 92,04 km² |
| Tankumas | 542 žm./km² |
| Altitudė | 450 m |
| Tinklalapis | www.ravensburg.de |
| Ravensburgas | |
Ravensburgas (vok. Ravensburg) – miestas pietų Vokietijoje, Aukštutinės Švabijos regione, Badeno-Viurtembergo žemėje. Įsikūręs prie Šuseno upės, kuri įteka į Bodeno ežerą.[1] Ravensburgo apskrities administracinis centras. Gyventojų 49 tūkst. (2011 m. duomenys).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ravensburgas pirmąkart rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1088 m.[1] Miestą įkūrė Velfai, frankų dinastija, kurie vėliau tapo Bavarijos ir Saksonijos hercogais.
Pagal paveldėjimo sutartį, Ravensburgas 1191 m. atiteko Hohenštaufenui Frydrichui I Barbarosai.[1] 1268 m. Neapolyje mirus Konradinui, Hohenštaufenų dinastijos linija nutrūko. Jų buvęs turtas perėjo Šventosios Romos imperijos valdžion. Kaip ir daugelis kitų miestų Švabijoje, Ravensburgas 1276 m. tapo laisvuoju imperijos miestu.[2]
Apie 1380 m. Ravensburge ir Konstance susikūrė Didžioji Ravensburgo prekybos draugija (Große Ravensburger Handelsgesellschaft). Draugija pradžioje daugiausia prekiavo vietiniais linais ir multinais.[2] 1402 m. Alpėse, į šiaurę nuo Ravensburgo, atidarius pirmuosius popieriaus fabrikus, imta prekiauti ir popieriumi, bet parduotuvėse būdavo ir rytietiškų prieskonių, Viduržemio vynų bei Bohemijos rūdos. 1530 m. panaikinus Didžiąją Ravensburgo prekybos draugiją, Ravensburgą užklupo ekonominė stagnacija. Dėl Trisdešimties metų karo ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius.[1] Švedų kariai sugriovė pilį.
Reformacijos laikais Ravensburgas, kartu su tokiais miestais kaip Augsburgas, Biberachas prie Riso ir Dinkelsbiulis, garsėjo mišria katalikų ir protestantų valdžios sistema.
1803 m. Reichstagui priėmus įsakymą konfiskuoti bažnyčiai priklausiusį turtą, Ravensburgas tapo Bavarijos eksklavu Viurtembergo teritorijoje. Apkeitus Bavarijos ir Viurtembergo žemes, Ravensburgas 1810 m. tapo Viurtembergo karalystės dalimi.
Kadangi po Trisdešimties metų karo miestas nuskurdo ir prarado didžiąją dalį gyventojų, XVIII–XIX a. statyba jame beveik nevyko. Šios ekonominės stagnacijos nauda buvo tai, jog viduramžių laikų miestas išliko beveik nepakitęs.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo seno regione plėtota mašinų pramonė, taip pat verstasi popieriaus, tekstilės, malimo pramonėmis. Įsikūręs žaislų, knygų vaikams leidėjas „Ravensburger“.
Apylinkėse auginami vaismedžiai, apyniai, veisiami pieniniai galvijai (konditerijos, pieno pramonė). Vystomas turizmas.[1]
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorinis miesto centras išliko beveik nepaliestas. Tebestovi trys miesto vartai, taip pat daugiau kaip 10 viduramžių laikų įtvirtinimų.
Veikia žaidimų muziejus. Mieste populiarus metų viduryje vykstantis istorinės tematikos „Rutenfest“ festivalis.[2]
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Ravensburgas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[3]
Aberderas, Jungtinė Karalystė
Brestas, Baltarusija
Kosvigas, Vokietija
Moljet del Valjesas, Ispanija
Montelimaras, Prancūzija
Rivolis, Italija
Varaždinas, Kroatija
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Miesto rotušė
-
Dievo Motinos bažnyčia
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Ravensburg“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-07-01.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Ravensburg . Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2025-07-01.
- ↑ „Ravensburgs Partnerstädte“. ravensburg.de (vokiečių). Ravensburg. Nuoroda tikrinta 2021-03-14.
