Vilniaus rotušės aikštė
Koordinatės: 54°40′43″š. pl. 25°17′14″r. ilg. / 54.6787°š. pl. 25.2873°r. ilg.
Rotušės aikštė – viena iš seniausių Vilniaus senamiesčio aikščių. Didžioji gatvė platėja ties Pacų rūmais ir suformuoja trikampę aikštę. Į šią aikštę vedė didžiosios Vokiečių, Aušros Vartų, Savičiaus, Subačiaus ir Rūdninkų gatvės.[1][2]
Rotušės, arba Turgaus, aikštė iki XIX a. vidurio buvo pagrindinė miesto turgavietė, susiformavusi svarbiausių prekybinių kelių kryžkelėje. Joje stovėjo svarbiausias miesto savivaldos pastatas – Rotušė.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
.jpg)
Viduramžiais Rotušės aikštė buvo svarbi susirinkimų, bausmių vykdymo ir pramogų vieta. Aikštėje buvo skelbiami svarbūs dokumentai. Aikštėje buvo sutinkami didieji kunigaikščiai, svarbūs bažnyčios pareigūnai. Ginkluotų amatininkų paradus priimdavo magistratų vadovai. Rotušės aikštėje vykdydavo ir mirties bausmes: pasmerktajam nukirsdavo galvą, plakdavo prasikaltusius. Priešais Rotušę stovėjo gėdos stulpas, prie kurio rišdavo nusikaltėlius. 1580 m. Rotušės aikštėje buvo nukirsdintas netoliese gyvenęs ir rūmus turėjęs Grigalius Astikas.[1][3][4]
Vilniaus prekyba telkėsi turgavietėje prie Rotušės. Aplink ją stovėjusiuose namuose stengėsi įsikurti pirkliai. Stambesnieji pirkliai turėjo krautuves su sandėliais. Didžioji pirklių gildija buvo įsikūrusi Didžioji g. 28, o Mažoji pirklių gildija – Didžioji g. 26. Aikštės viduryje magistrato lėšomis pastatytose stoginėse vyko prekyba. Siauriausioje aikštės dalyje, kuri vadinta žuvų galu, žvejai prekiavo žuvimi. Žygimanto Augusto privilegija nuo 1547 m. Rotušės aikštėje rinkdavosi norintys parsisamdyti padieniam darbui. Prekiautojai žuvimi dar buvo išlikę XVII amžiuje, o mėsininkai iškelti 1536 m. į gretimą Mėsinių gatvę (dabartinė Antokolskio gatvė). Kiti nešvarūs prekybininkai iškelti už miesto.[1][2]
.jpg)
.jpg)
1604 m. gegužės 10 d. Rotušės aikštėje įvyko puošnios iškilmės karalaičio Šv. Kazimiero kanonizacijos proga.[2]
Turgaus aikštėje aplink Rotušę magistratas statė mūrines krautuvėles, palaipsniui jų daugėjo. krautuvėlės buvo nuomojamos pirkliams. XVII a. viduryje Rotušės aikštėje stovėjo apie 800 krautuvėlių. Tvarką turguje prižiūrėjo vižų (stebėtojų) komisija.[1] Aikštė pasikeitė po XVIII a. vidurio. Magistrato nutarimu buvo pašalintos nedidelės krautuvėlės. Jų vietoje pastatytos mūrinės.[2]
1792 m. birželio 25 d. Rotušės aikštėje prorusiški Targovicos konfederantai Vilniaus užėmimo proga iškėlė šventę miestiečiams.[1] 1794 m. balandžio 24 d. Rotušės aikštėje paskelbtas Kosciuškos sukilimo aktas. Šios aikštės prieigose sukilėliai atrėmė Rusijos kariuomenės pulkus.[2] 1794 m. aikštėje pastatytos kartuvės Targovicos konfederacijos etmonui Simonui Kosakovskiui.[1] 1812 m. gruodžio mėn. per Rotušės aikštę traukėsi sutriuškinta Napoleono kariuomenė. 1919 m. balandžio 19 d. aikštėje vyko mūšis tarp bolševikų ir lenkų legionierių.[2]
Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rotušės aikštė žinoma kaip renginių vieta.
Kasmet Rotušės aikštėje vyksta Kaziuko mugė. Vizito Lietuvoje metu JAV prezidentas Džordžas Bušas istoriniame susitikime su Lietuvos žmonėmis 2002 m. lapkričio 23 d. pasakė savo įžymiąją kalbą, kurioje pažymėjo, kad „…bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu.“[5]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Antanas Rimvydas Čaplinskas. Didžioji gatvė. Valdovų kelias. Vilniaus gatvių istorija. Vilnius: Charibdė, 2011. ISBN 978-9955-379-38-8.
- ↑ J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- ↑ Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- ↑ http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021127/liet_01.html