Juodagalvis garnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ardea melanocephala
Juodagalvis garnys (Ardea melanocephala)
Juodagalvis garnys (Ardea melanocephala) Tanzanijoje
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Garniniai
(Wikispecies-logo.svg Ardeidae)
Gentis: Tikrieji garniai
(Wikispecies-logo.svg Ardea)
Rūšis: Juodagalvis garnys
(Wikispecies-logo.svg Ardea melanocephala)
Binomas
Ardea melanocephala
Vigors, Children, 1826
Juodagalvio garnio paplitimas

Juodagalvis garnys arba Juodakaklis garnys (lot. Ardea melanocephala, angl. Black-headed heron, vok. Schwarzhalsreiher) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkojo garnio dydžio. Kūno ilgis 85 – 92 cm, atstumas tarp sparnugalių 150 cm[2], kūno svoris 710–1650 g. Kakta, pakaušis ir nugarinė kaklo sritis juodos spalvos. Rainelė geltona. Plikos odos plotas tarp snapo ir akių geltonas arba žalias. Antsnapis juodas, o posnapis geltonas. Smakras ir gerklė balti. Kaklo priekis baltas, išmargintas juodais ruoželiais. Nugara, sparnai ir visa kūno apačia pilki. Kaklo ir nugaros pailgėjusios plunksnos juodos. Sparno apatinė pusė balta. Kojos juodos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Užsachario Afrikoje ir Madagaskare. Dažnas.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biotopas – raistai, apaugę nendrėmis ir papirusais, upių ir ežerų pakrantės, estuarijos ir pievos.

Šiaurinių regionų paukščiai liūčių sezono metu traukia į Sahelį ir Sudano – Gvinėjos zoną. Pusiaujo Afrikos ir pietinės Afrikos paukščiai yra labiau sėslūs[3].

Minta sliekais, krabais, voragyviais, smulkiais žinduoliais (žiurkėmis, vandeniniais pelėnais, kirstukais ir pelėmis, driežais, gyvatėmis, varlėmis, paukščiais ir žuvimi. liūčių laikotarpiu svarbia maisto raciono dalimi tampa vabzdžiai. Grobio ieško pavieniai, dažniausiai, naktį.

Įprastai, veisimosi periodas prasideda liūčių sezono metu. Peri šimtų paukščių mišriose kolonijose, viename medyje gali būti virš 35 lizdų [4]. Lizdą krauna aukštuose medžiuose (eukaliptuose, babobabuose, akacijose ir palmėse) arba nendrynuose, papirusuose [2]. Lizdui šakas su lapais renka patinas. Krauna abu partneriai, 15 dienų[5]. Dėtyje 2 – 6 žalsvai žydri kiaušiniai. Inkubacija trunka 25 dienas, peri abu tėvai. Išsiritę paukščiukai yra apaugę pilkais pūkais ir turi kuoduką. Abu tėvai maitina jauniklius į lizdą atrytu maistu ir saugo nuo kaitrios saulės. 40 – 50 dienų jaunikliai apsiplunksnuoja. 60 dienų jaunikliai savarankiški.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Ardea melanocephala“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k. 
  2. 2,0 2,1 „Ardea melanocephala“. Avibirds. anglų k. 
  3. „Heron Conservation - Ardea melanocephala“. The IUCN-SSC Heron Specialist Group. anglų k. 
  4. „Ardea melanocephala“. Avibirds. anglų k. 
  5. „Heron Conservation - Ardea melanocephala“. The IUCN-SSC Heron Specialist Group. anglų k. 
Commons-logo.svg

Vikiteka