Aptarimas:Julijus Slovackis

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jis pakrikštytas Viniuje 1827 metais. Kremenece Julijus Slovackis buvo krikštytas tik vandeniu. 1827 m. balandžio 27 d. kartu su profesoriaus Augusto Bekiu, už kurio vėliau ištekėjo Slovackio motina, dukterimi Liucija Kotryna Hersilija poetas Julijus Slovackis Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje pakrikštytas iškilmingu krikštu. Vilniuje jis gyveno nuo 1811 m., čia mokėsi, čia susiformavo mokslų metais jo pasaulėžiūra. Emigravo į Paryžių po 1831 m. sukilimo. Daug kas tuomet emigravo priverstinai ir čia imperijos kaltė. Jeigu reiktų pasirinkti - imti kalbą ar žmogų, pasiimčiau žmogų, nes žmogus yra vertybė. Be žmogaus nebūtų pasaulio ir visos žemės civilizacijos. Ir ne kalba apsprendžia, kuo buvo žmogus, labiau netgi terotorija, kurioje gyveno, nes tai yra žmogaus aplinka. Visi švietimo epochos atstovai - tiek Monteskjė, tiek Ruso išskiria visą eilę požymių, pagal kuriuos galima spręsti apie identitetą. Įdomumo dėlei, ar Julijus Slovackis kada nors lankėsi Lenkijoje, gal pravažiuodamas tais metais, kai emigravo į Paryžių? Kitų apsilankymų kaip ir nepamenu. Netgi dvasiškai nebegaliu pakęsti šitų atidavinėtojų kitoms tautoms iškilių asmenybių, kurios gyveno Lietuvoje. Stela (aptarimas) 8:37, 30 balandžio 2021 (EET)

Nelabai ką galim padaryti, jei šaltiniuose įvardijamas kaip lenkų poetas. Tenka taip ir rašyti, kad „šaltiniuose nurodomas kaip lenkų poetas“. VLE, beje, irgi tas pats: https://www.vle.lt/straipsnis/juliusz-slowacki/. --Homo ergaster (aptarimas) 11:11, 30 balandžio 2021 (EEST)
Jei yra daugiau tokių nepatenkintų, gal kartais yra šaltinių kur toks požiūris aprašytas. Tada galima būtų parašyti „kitur nurodomas kaip lietuvių poetas“. Pasižiūrėkit Vikipedija:Patikrinamumas. AudriusA (aptarimas) 11:42, 30 balandžio 2021 (EEST)
Iš kur toks noras viską atiduoti kitiems, patriotiškumo stoka. Yra nyku gyventi tokioje visuomenėje, tokiu laikmečiu, kur nėra patriotiškumo jausmo savo tautai. Stela (aptarimas) 11:48, 30 balandžio 2021 (EET)
Jei šaltiniai neįvardija lietuvių poetu, tai taip rašyti negalim, nes čia jau būtų mokslinis naujumas. --Homo ergaster (aptarimas) 11:51, 30 balandžio 2021 (EEST)
blogiausia, kad ateina vartotoja, nieko nesukūrusi vikpedijoje, pagal savo nosį ir onorą pakeičia ir lieka taip. Prie tokios politikos vikipedijoje, negrįšiu. Ir atsisakau čia kurti. Stela (aptarimas) 11:48, 30 balandžio 2021 (EET)
Na, tai vienas lietuvių patriotas, kitas lenkų... Taip ir redagavimo karai kyla. --Homo ergaster (aptarimas) 12:06, 30 balandžio 2021 (EEST)
Gyveno Ukrainoje, Lietuvoje, Lenkijoje, rašė lenkiškai, bet poetas – lietuvių...--Ed1974LT (aptarimas) 12:13, 30 balandžio 2021 (EEST)

šiais metais baltarusų istorikai sukūrė dokumentinį filmą apie Tadą Kosciušką, jis įkeltas į youtube. Jame labai toliaregiškai vartojo terminą "keturių tautų herojus". Tai yra aukštoji diplomatija ir pagarba visoms tautoms, kurios myli ir vertina Kosciušką. Niekada neturiu siekio rašyti tik lietuvių, jei žmogus gimė Ukrainoje, krikštytas ir nemažą gyvenimo dalį gyveno Vilniuje, jog jis tik lietuvių poetas. Turiu tokią pačią toleranciją kaip padarė baltarusų istorikai tame filme. Stela (aptarimas) 12:19, 30 balandžio 2021 (EET)

Iš bėdos būtų galima rašyti, kad jis buvusios LDK poetas. Tačiau kiekvieną abejotiną teiginį būtina pagrįsti šaltiniu, kuriame taip yra parašyta. Asmeniniai požiūriai ir įsitikinimai konkrečiu atveju reikšmės neturi.--Ed1974LT (aptarimas) 12:28, 30 balandžio 2021 (EEST)

yra bėda, jog tų šaltinių nebelieka, jie likę tik tarpukario Lietuvos autorių knygose, šis požiūris, kokį turiu aš. Rašyti galima Abiejų tautų ir ukrainiečių poetas, juk gimė jis Ukrainoje, o ne Lenkijoje, šis visas regionas yra labai susijęs: lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai ir lenkai, bet negalima visko tik lenkinti per visas svetaines, kurios išsigooglina ir po to automatiškai mokiklinukų, rašančių referatus mokyklose galvose liks pasaulėžiūra, jog lenkų. Pats kvailiausias atvejis lenkiškoje vikipedijoje - su Kazimieru Vilčinskiu, pasižiūrėkit, parašyta jo biografijoje, jog lenkų, tuo tarpu Kazimieras Vilčinskis gimė prie Utenos, visą amžių nugyveno Vilniuje imperijos laikotarpiu ir mirė Vilniuje, palaidotas Rasose, o imperijos laikotarpiu buvo kalbama ir rusiškai Vilniuje, o Vilniaus albumą Vilčinskis išleido prancūzų kalba Paryžiuje, tai prie ko tas "lenkų" jo biografijoje, surašytoje lenkų kalba - https://pl.wikipedia.org/wiki/Jan_Kazimierz_Wilczy%C5%84ski ? Stela (aptarimas) 12:19, 30 balandžio 2021 (EET)

Suprantu jūsų intencijas, tačiau be nurodytų šaltinių ta linkme nepajudėsime.--Ed1974LT (aptarimas) 12:47, 30 balandžio 2021 (EEST)

aš negaliu įkelti čia nuskanuotų tarpukario Lietuvos autorių knygų lapų ir parodyti, koks buvo nesugadintas dar sovietizmo mokyklos autorių požiūris į XIX a. rašytojus ir poetus, tačiau galiu, kas pageidauja e-paštu atsiųsti nuskanuotus keletą knygos lapų pvz., iš Gaižučio Vlado knygos "Vilniaus reikšmė Lietuvai", "Spaudos fondo" knygynas, 1929 metai, kur tiek Sirokomlė, tiek Adomas Mickevičius, tiek kiti rašytojai vadinami lietuviais. Ir anų laikų veikėjai suskirstyti į lenkiškai-lietuviškų ir tautiškai-lietuviškų rašiusių dvi grupes....Stela (aptarimas) 13:23, 30 balandžio 2021 (EET)

Tai šaltiniai juk neprivalo būti prieinami elektroniniu pavidalu, nurodome, kas tai per knyga, ir tiek. Jei ten išties taip rašoma, tuomet galima paminėti ir straipsnyje, kokie autoriai laikėsi tokio požiūrio. --Homo ergaster (aptarimas) 13:28, 30 balandžio 2021 (EEST)
taip pat profesorius Zigmas Žemaitis, jo knyga "Vilnius Lietuvai ir Lietuva Vilniui, "Vilniaus spaustuvė" Kaune, 1928 m., apie Vilniaus universitetą, Adomą Mickevičių, kaip akstiną studijuoti didingą lietuvių tautos praeitį ir tada nuo to visus kitus rašiusius ir jų lietuviškumą, prasideda nuo 26 knygos lapo apie tai rašymas. Priminsiu, jog profesorius Z.Žemaitis buvo tarpukario Lietuvos Vilniečių sąjungos pirmininkas. Stela (aptarimas) 13:38, 30 balandžio 2021 (EET)
Na ir puiku, tiesiog pataisykit bei papildykit straipsnį nurodydama šiuos šaltinius. Galima kokį pusę sakinio ir pacituoti kur labai aiškiai pasakyta. Mums rūpi tik šaltiniai ir patikrinamumas. AudriusA (aptarimas) 17:24, 30 balandžio 2021 (EEST)
Ne, netaisysiu, nes tai suvarpė vidų. ir kaip dar beatsiranda vartotojų, drįstančių išbraukti žodį "lietuvių" ir neskaitančių tarpukario autorių. Tai tiesiog nenusakoma žodžiais ir nepakenčiama jausmais. Prie Vilniaus ir jo asmenybių nereiktų kišti nagų nesuvokiančiam žmogui, kas yra Vilnius ir kokia jo istorija. Tokia reziumė. Stela (aptarimas) 20:55, 30 balandžio 2021 (EET)

Koktu, kai stengiamąsi "įkišti" melą. Varšuvoje Slovackis tepagyveno trumpai, poros metų gal neišgyveno. Pagal visas turimas knygas, kurių lapus galiu nukopijuoti ir atsiųsti apie Julijų Slovackį, iš Vilniaus jis išvyko 1829 metais į Varšuvą, o jau 1831 m. apsigyveno Dresdene. Tuo tarpu Vilniuje Slovackis gyveno 1811-1814 metais bei nuo 1818 metų iki 1829 metų. Reziumė: Varšvuje Slovackis neišgyveno pilnų 2 metų, Vilniuje jis gyveno 14 metų. Labai gaila, kai lengvabūdiškai pasiduodama melagingiems biografijų keitimams, nepatikrinus šaltinių. Ir jeigu nebūčiau sutikrinusi, taip ir būtų likę, jog " Slovackis ilgai gyveno Varšuvoje ir Ženevoje". Dar sutikrinsiu, ar nėra apie jį turimuose Lietuvių literatūros istorijos šešiuose tomuose parašyta. Stela (aptarimas) 15:59, 2 gegužės 2021 (EET)

Ramiau truputuką... Na, o apibrėžtis („vienas reikšmingiausių lenkų romantizmo periodo poetų, gimęs Ukrainoje“) dabar gera. --Homo ergaster (aptarimas) 16:16, 2 gegužės 2021 (EEST)
taip, dėl naujai atsiradusių vartotojų, dar nieko nesukūrusių įgeidžių, kuriuos palaikote, Jūs prarasite mane, kur aš turiu didžiulę šaltinių bazę, galiu išbūti po penkias valandas ir fotografuoti objektą ir po to aprašyti, praktiškai tik tuo ir užsiimu gyvenime. Gerai, einu tvarkyti geni, geni irgi išsigooglina. Bent jau ten įmanoma įrašyti lietuviškai.--Stela (aptarimas) 16:21, 2 gegužės 2021 (EET)
Pateikiantis šaltinį turi pirmenybę. Čia kaip eismo taisyklės: inspektoriui nesvarbu, kokie vairuotojų tikslai, asmenybės, automobilio galimybės, kelionės svarba ar panašiai – prieš ką pagrindinio kelio ženklas, tas ir turi pirmenybę, sukeisk automobilius vietomis – tas pats. Jei suabejosi tokiu inspektoriaus požiūriu, jis tiesiog paaiškins jog antraip gatvėje bus košė. AudriusA (aptarimas) 13:43, 3 gegužės 2021 (EEST)