Juozas Macevičius (1928)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Macevičius
Gimė: 1928 m. spalio 4 d.
Joniškis, Šiaulių apskritis
Mirė: 2011 m. lapkričio 17 d. (83 metai)
Vilnius
Sutuoktinis(-ė): Ramutė Skučaitė
Veikla: rašytojas, poetas, vertėjas, redaktorius
Partija: 1961 m. SSKP
Alma mater: 1949 m. Vilniaus universitetas,
1959 m. Maksimo Gorkio Literatūros institutas
Žymūs apdovanojimai:

Juozas Macevičius (1928 m. spalio 4 d. Joniškyje – 2011 m. lapkričio 17 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos rašytojas, poetas, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Joniškio gimnaziją. 19461949 m. Vilniaus universitete studijavo teisę. 19481954 m. dirbo laikraščio „Tiesa“, žurnalo „Švyturys“, laikraščio „Kauno tiesa“ redakcijose.

1959 m. Maskvoje baigė M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto Aukštuosius literatūros kursus. 1959–1964 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. 1953–1954 m. LSSR rašytojų sąjungos Kauno filialo, 19651970 m. jos valdybos sekretorius.

1964–1965 m. ir 1970–1985 m. dirbo žurnalo „Pergalė“ redakcijoje; 1976–1985 m. šio žurnalo vyr. redaktorius. [1] Tuo laikotarpiu žurnale išspausdinti Jono Avyžiaus romanai „Sodybų tuštėjimo metas“, „Chameleono spalvos“, Mykolo Karčiausko „Žvirgždės poema“ ir kiti kūriniai, sukėlę didelį skaitytojų susidomėjimą.

Nuo 1956 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Žmona poetė Ramutė Skučaitė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilėraščių rinkiniuose „Pavasario žingsniai“ (1949 m.), „Statytojų karta“ (1953 m.), „Rudens liepsnos“ (1957 m.), eiliuotame laiške „Draugui Stalinui“ (su A. Jonynu, 1950 m., pavadinimu „Laiškas vadui“, 1952 m.) vyrauja poetinė retorika apie kolektyvizaciją, praėjusį karą, kelią į komunizmą.

Vėlesniuose eilėraščių rinkiniuose „Mano pozicija“ (1963 m.), „Kasdieniška knyga“ (1968 m., „Distancija“ (1972 m.) atsisakoma reportažinių eilėraščių, siekiama išreikšti kompromisų nepripažįstančios pokario komjaunuolių kartos pasaulėjautą.

Eilėraščių rinkiniuose „Šauksmas“ (1975 m.), „Neišduok“ (1983 m.) vyrauja dramatizmas, nusivylimas nesutapus idealams ir realybei. Draminėje poemoje „Apsaugok atmintį ir atminimą“ (1981 m.) sovietinės ideologijos požiūriu interpretuojamos pokario kovos Lietuvoje.

Parašė apybraižų (rinkiniai „Pavasarėjančiais arimais“, su A. Jonynu, 1957 m.), kritikos straipsnių (rinkiniai „Pastovios gairės“, 1978 m.). Išleistos jo eilėraščių rinktinės „Atošvaistės“ (1971 m.), „Suartėjimas“ (1978 m.), „Iš tos nakties“ (2004 m.), „Atsisveikinimas“ (2006 m.).

Išvertė V. Majakovskio kūrybos (eilėraščių rinkiniai „Kas gerai ir kas blogai“ (1952 m.); pjesės „Misterija buf“, „Blakė“, „Pirtis“, visos 1966 m.), D. Bedno (rinkiniai „Poezija“, 1961 m.), Š. Petefio, M. Tanko eilėraščių, P. Abrahamso, H. Hesės romanų. Jo eilėraščių knygų išleista rusų kalba. [2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas StepšysJuozas Macevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 668 psl.
  2. Donata MitaitėJuozas Macevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 731 psl.
  3. http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=167&sritis=rasytojai