Elena Gaputytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Elena Gaputytė
Gimė: 1927 m. kovo 21 d.
Drąseikiai, Joniškio valsčius
Mirė: 1991 m. spalio 4 d. (64 metai)
Londonas
Veikla: Lietuvos skulptorė, tapytoja.

Elena Gaputytė (1927 m. kovo 21 d. Drąseikiai, Joniškio valsčius1991 m. spalio 4 d. Londonas) – Lietuvos skulptorė, tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Joniškio Aušros gimnaziją. 1946-1949 m. mokėsi Dailės ir amatų mokykloje Freiburge, 1948 m. išvyko į Kanadą, lankė Monrealio dailės muziejaus mokyklą. 1953-1956 m. studijavo Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. 1956 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją, 1960 m. įkūrė privačią dailės galeriją Saint Ivese (Kornvalio grafystė), 1964-1977 m. dėstė „Digby Stuart“ kolegijoje ir Londono universitete.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė specifinės vietos kūrinių („Viešpaties malda“ 1978 m., „Tyros ir Paro salų pakrantėse“, 1983 m. Berlyne, 1984 m. Londone), instaliacijų (ciklas „Mano vaikystės kalendorius“ 1975 m., „Taikos Šviesos“ 1981 m., 1983 m., „Tylus liudijimas“ 1984 m., „Antrajame pasauliniame kare žuvusiųjų atminimui“ 1985 m., „Rex“ 1986 m., „Pranašystė. Po 50 metų“ 1989 m.), skulptūrų. Kūriniai iš akmens, žemės, dažnai su ugnimi, turi performanso elementų, dažnai naudojamas muzikos akompanimentas. Kūrinių turi užsienio šalių galerijos, Lietuvos dailės muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramutė RachlevičiūtėElena Gaputytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 413 psl.