Stasys Šimaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stasys Šimaitis
Gimė 1944 m. (~80 metų)
Jauneikiai, Joniškio valsčius
Mirė 2020-08-09
Kaunas
Tėvai Antanas Šimaitis ir Emilija Zaveckaitė
Vaikai Lukas Šimaitis
Veikla Lietuvos pedagogas, filosofas, istorikas
Organizacijos Šiaulių universitetas
Pareigos Filosofijos katedros docentas
Išsilavinimas technikos mokslų daktaras
Alma mater Kauno politechnikos institutas
Vikiteka Stasys Šimaitis

Stasys Šimaitis (g. 1944 m. Jauneikių kaime, Joniškio valsčius) – Lietuvos inžinierius, pedagogas, filosofas, istorikas. Mirė 2020 m. rugpjūčio 9 d. Kaune.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Joniškio vidurinė mokyklą. 1968 m. baigė Kauno politechnikos instituto (KPI) Lengvosios pramonės fakultetą ir įgijo inžinieriaus specialybę. 1973 m. apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjo pluoštinių medžiagų akustines savybes.

1974-1994 m. dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą KPI Mokslinio tyrimo sektoriuje „Vibrotechnika“, Kauno medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų institute, Kauno technologijos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų institute. Nuo 2001 m. Šiaulių universiteto Filosofijos katedros docentas.

1998 m. gavo Henrio Fordo Europos Nacionalinę premiją už kultūros ir gamtos saugojimo projektą.[1] Šiaulių kultūros fondo tarybos narys.

2002-2006 m. parengė tyrimus, kurių dėka buvo sukurti mokslininko Theodoro Grotthusso, filosofo Vladimiro Šilkarskio, Pašiaušės jėzuitų kolegijos fundatoriaus Stanislovo Beinarto ir Barboros Žagarienės portretai.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių interesų sritys: mokslo istorija, Rytų filosofija, Kultūros filosofija, Lietuvos filosofijos istorija.[2] Archyvuose aptiko Kelmės rajone nuo 1654 m. veikusios Pašiaušės jėzuitų kolegijos pėdsakus.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Visuminis (sisteminis) žmogaus pažinimas, studija, 1995 m.
  • Apie išsaugotą metafizinį Pašiaušės jėzuitų kolegijos matmenį // Žmogus, akmuo ir laisvė. Straipsnių rinkinys. Šiauliai. 2004. – 17-32 p.
  • Temporalizacija ir sudabartinimas kaipo laikų visumos patirtis bei samprata // Laikas lietuvių sąmonėje. Klaipėda. 2004. – 20-22 p.
  • Laisvės ir racionalumo sąveika kaip sąmonėjimo procesas arba dvigubos laisvės fenomenas // Racionalumas ir laisvė: konfrontacija ar harmonija? Šiauliai. 2002. – 94-96 p.
  • Nuo mito iki žmogaus visumos sampratos. Kalnelio senojo paveikslo kodų analizė // Mitai lietuvių kultūroje. Straipsnių rinkinys. Šiauliai. 2002. – 75-88 p.
  • Šv. Stanislovo Kostkos paveikslas iš Pašiaušės kolegijos (1654–1773) // Logos. Nr. 19. Vilnius. 1999. – 143–148 p.
  • Tautos ir valstybės atmintis Joniškio šventovėje // Lietuvių tauta. Tęstinis mokslo leidinys. 4 kn. Vilnius. 1999. – 132–157 p.
  • Senosios ir Naujosios Žagarės istorijos simboliai: šaltiniai ir tyrimai // Žagarė: monografija. Vilnius. 1998. – 180–226 p.
  • Pašiaušės kolegija. // Šiaulių universitetas: ištakos ir dabartis. Šiauliai, 2009.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]